Iš dalies paremdamas aplinkosaugininkų ir jaunų žmonių tvirtinimus, Vokietijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinis Berlyno tikslas iki 2030 metų sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis 55 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu, yra „nesuderinamas su pagrindinėmis teisėmis“.
Dabartinės priemonės „pažeidžia ieškovų, dalis kurių tebėra labai jauni, laisves“, nes „negrįžtamai perkelia pagrindinę taršos mažinimo naštą į laikotarpius po 2030-ųjų“, – rašoma teismo nutartyje.
Anot teismo, nors valstybė nepažeidė savo pareigos saugoti piliečius nuo klimato kaitos, vyriausybė pakankamai išsamiai nenustatė tolesnio taršos mažinimo etapų.
„Sunkios naštos grėsmė yra reikšminga ir gali būti suderinama su potencialiu poveikiu pagrindinėmis teisėmis tik tuo atveju, jei bus imtasi atsargumo priemonių valdyti po 2030 metų numatomas taršos mažinimo pastangas“, – nurodė teismas.
Nutartyje Berlynas raginamas „bent jau nustatyti bendrą metinį išmetamų teršalų kiekį laikotarpiams po 2030-ųjų“.
Be taršos mažinimo tikslo 2030-iesiems, naujame klimato kaito įstatyme, kurį 2019 metais pristatė Angelos Merkel vyriausybė, numatyta virtinė priemonių, įskaitant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą, elektromobilių infrastruktūros plėtrą, prekybą taršos leidimais.
Praėjusį mėnesį Vokietija paskelbė, kad pasiekė 2020 metams nustatytus klimato tikslus, nes koronaviruso pandemija padėjo didžiausiai Europos ekonomikai smarkiai sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Ši tarša pernai buvo maždaug 41 proc. mažesnė nei praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje, o metinį taršos sumažėjimą žymintis skaičius yra didžiausias per daugiau kaip tris dešimtmečius, nurodė aplinkos ministrė Svenja Schulze.
