„Šiaurės srautas“. Ar tai yra privatus komercinis projektas, ar federalinė vyriausybė iki šiol vadovaujasi tokiu vertinimu? Į šį klausimą aš galiu atsakyti „taip“, – spaudos konferencijoje po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Maskvoje sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.
Savo ruožtu S. Lavrovas pareiškė, jog „Nord Stream 2“ įgyvendinimas nereikš, kad Rusija visiškai atsisakys dujų eksporto per Ukrainą.
„Ir prezidentas Putinas, ir „Gazprom“ vadovybė, ir Energetikos ministerija jau kalbėjo, kad nesame nusistatę prieš Ukrainos dujų koridoriaus išsaugojimą. Svarbiausia, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta, o ne politiškai primesta. Esame pasirengę kalbėtis su Ukraina šia tema“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Rusijosi URM vadovas.
„Tačiau projektas „Nord Stream 2“ yra būtinas. Tuo neabejojama. Tai – visiškai ekonomiškai pagrįstas ir naudingas Europai projektas“, – pridūrė jis.
Pagal „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, projektą „Nord Stream 2“, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, o 9 mlrd. eurų vertinamą projektą užbaigti iki ateinančių metų pabaigos, baigiant galioti dabartinei rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutarčiai.
Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2“ kovą skelbė gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje, praėjusį mėnesį mėnesį – Suomijoje, o artimiausiais mėnesiais tikisi palankių Rusijos, Švedijos bei Danijos sprendimų.
„Deutsche Welle“ šio mėnesio pradžioje pranešė, jog šalia Lubmino gyvenvietės Vokietijos šiaurės rytų Meklenburgo-Pomeranijos federalinėje žemėje, vietoje, kur „Nord Stream 2“ pakiltų iki sausumos, pradėta statyti dujų nukreipimo į vamzdyno sausumos atšaką stotis.
