„Vokietijos vyriausybei yra aišku: pradėjus veikti „Nord Stream 2“, dujų tranzitas per Ukrainą turi būti išsaugotas“, – pabrėžė Steffenas Seibertas.
„Nord Stream 2“ yra komercinis projektas, turintis politinį komponentą“, – pridūrė jis.
Lapkričio 20-ąją Europos Komisijos būstinėje numatytas dar vienas kol kas nesėkmingų Rusijos ir Ukrainos konsultacijų dėl dujų, tarpininkaujant Europos Sąjungai, turas.
S.Seiberto žodžiais, tai rodo, kad ES aktyviai dalyvauja sprendžiant šią problemą.
„Mes darome viską, ką galime padaryti, kad išspręstume šią problemą, o Vokietijos pozicija yra ta, kad po „Nord Stream 2“ įjungimo rusiškų dujų eksporto per Ukrainą koridorius turi toliau veikti“, – sakė S.Seibertas.
Jis priminė, jog Vokietijos vyriausybė įsteigė specialaus įgaliotinio deryboms per dujų tranzito per Ukrainą postą, šias pareigas užėmė Georgas Grafas Waldersee.
Visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais valdantis „Gazprom“ šios savaitės pradžioje pateikė Ukrainos valstybinei energetikos grupei „Naftogaz“ oficialų pasiūlymą dėl dujų tranzito – iki 2019-ųjų pabaigos galiosiančią tranzito sutartį pratęsti vieneriems metams arba pasirašyti naują sutartį, kuri galiotų vienerius metus.
Rusijos dujų monopolininkas bendradarbiavimo su Ukraina pratęsimui iškėlė sąlygas: Ukraina, tarptautiniame arbitraže laimėjusi 2,56 mlrd. JAV dolerių vertės ieškinį, turėtų atsisakyti pretenzijų ir nutraukti visus teisminius ginčus, įskaitant 12 mlrd. dolerių vertės naujus, atšaukti milijardinę baudą „Gazprom“ dėl konkurencijos pažeidimų vietos rinkoje bei atsiimti prašymą Europos Komisijai pradėti prieš Rusijos dujų monopoliją nukreiptą tyrimą.
Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministras Oleksijus Orželas tokį „Gazprom“ pasiūlymą pavadinimo nepriimtinu tiek dėl iškeltų sąlygų, tiek ir dėl trumpalaikiškumo.