„Vyriausybės planas – SGD terminalų statybos plėtra Vokietijoje“, – spaudos konferencijoje pareiškė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
„Suskystintos gamtinės dujos yra viena iš energijos tiekimo alternatyvų dujoms, importuojamoms iš Rusijos“, – teigė jis ir pažymėjo, kad jau vykdomi „keli“ projektai, įskaitant Brunsbiutelyje ir Štadėje šalies šiaurėje.
Nepaisant to, kad projektai pradėti dar 2019 metais, dėl administracinių ir finansinių kliūčių jie nedaug pasistūmėję.
Dujų projektai daugiausia yra finansuojami iš privačių investicijų, kurios „turėtų būti paspartintos“, galbūt su valstybės parama, kalbėjo S. Hebestreitas.
Vokietija šiuo metu neturi tokių terminalų, o visos dujos tiekiamos vamzdynais, didžioji jų dalis – iš Rusijos.
SGD terminalai leistų didžiausiai Europos ekonomikai diversifikuoti savo dujų tiekėjus, o tai galėtų leisti padidinti tiesioginį tiekimą iš JAV, Kataro ar Kanados.
Terminalų poreikis auga didėjant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl su Ukraina susijusios krizės.
Vokietijos vyriausybė, atsidūrusi savo ekonominių ryšių su Rusija ir politinių santykių su sąjungininkėmis Vakaruose bei Ukrainoje įkaite, sulaukė kaltinimų dėl nepakankamai tvirtos linijos Maskvos atžvilgiu laikymosi.
Šiuo metu Vokietijoje 26,7 proc. visos suvartojamos energijos tenka dujoms; iš Rusijos importuojama 55 proc. dujų.
Manoma, kad šalies priklausomybė nuo dujų didės pereinant prie švaresnių energijos šaltinių, šalyje uždarant anglių ir atomines elektrines.
