Tokią išvadą VPT pateikė Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam konkurse antroje vietoje likusios Lietuvos dujotiekių statybos bendrovės „MT Group“ ieškinį bendrovei „Amber Grid“ dėl jos sprendimų teisėtumo.
„MT Group“, konkurse dalyvavusios su partnere Lenkijos bendrove „Rafako“, teigimu, VPT nustatė, kad „Amber Grid“ neleistinai keitė pirkimo sąlygų aiškinimą ir turinį bei nepagrįstai suteikė ekonominio vertinimo balus konkurso laimėtoja paskelbtai įmonei.
Anot „MT Group“, konkurso laimėtojos „Alvoros“ pasiūlymas buvo įvertintas tik Vyriausybei patvirtinus „Amber Grid“ saugumo planą, kai kiti dalyviai buvo vertinami iki šio plano priėmimo.
VPT išvadoje, kurią turi BNS, pabrėžiama, kad „Amber Grid“ privalo laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
„Jei būtų nustatyta situacija, kad tiekėjai vertinti pagal skirtingų saugumo planų skirtingus reikalavimus (...), tokia situacija būtų nesuderinama su tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo principo reikalavimais“, – rašoma VPT išvadoje.
Joje taip pat nurodoma, jog vertinant pasiūlymus „Amber Grid“ konkursą laimėjusiai „Alvorai“ nepagrįstai suteikė 3 ekonominio naudingumo balus.
„MT Group“ VPT pateiktuose argumentuose tvirtina, kad pirminėje „Alvoros“ paraiškoje kaip subrangovė buvo nurodyta Lenkijos „ILF Consulting Engineers Polska“, tačiau galutiniame pasiūlyme jos nebeliko. Todėl, anot „MT Group“,„Alvorai“ neturėjo būti suteikti papildomi 3 balai.
„Amber Grid“ ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pasirinko ignoruodama ir pažeisdama pačios „Amber Grid“ patvirtintuose dokumentuose nustatytą ir pirkimo procedūrų metu papildomai paaiškintą ekonominio naudingumo balų skyrimo tvarką“, – pranešime sakė „MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas.
Pasak jo, pagal dabartinį įvertinimą skirtumas tarp pirmosios ir antrosios vietų yra 2,2 balo ir šis pažeidimas lėmė neteisingai nustatytą laimėtoją.
Be to, „MT Group“ teigia, kad „Alvora“ neturėjo statybos vadovo, turinčio reikiamos patirties, tačiau nepaisant to, gavo 2 papildomus balus.
„Alvora“ nurodė, kad jos specialistas turi ypatingojo statinio statybos vadovo patirties, statant Klaipėdos SGD terminalą ir dujotiekį Klaipėda-Kuršėnai, tačiau „MT Group“ teigimu, SGD terminalo projekte ypatingojo statinio statybos vadovu buvo generalinės rangovės Vokietijos įmonės „PPS Pipeline Systems“ paskirtas specialistas.
VPT vertino, kad dėl 2 balų skyrimo „Alvorai“ turėtų pasisakyti teismas.
Anot S.Kunicko, ištaisius vertinimo klaidą konkurso laimėtoja turėjo tapti „MT Group“, nes jos pasiūlymas buvo pranašesnis iš esmės visose vertinimo srityse.
„Tikime, kad teismas atsižvelgs į VPT išvadas ir panaikins neteisėtus sprendimus, kurių pagrindu pirkimo laimėtoju nepagrįstai tapo „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ konsorciumas“, – teigia S.Kunickas.
Tuo metu „Amber Grid“ teigia, jog VPT padarė išvadą, kad įmonė nepažeidė įstatymo.
„VPT vertinimo apimtyje preliminariai nenustatė pirkimų įstatymo pažeidimų, galinčių turėti įtakos bendrovei nustatant pirkimo laimėtoją“, – BNS sakė „Amber Grid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė.
Įmonė teigia, kad konkursą vykdė sąžiningai, užtikrinant dalyvių lygiateisiškumą bei skaidrumą.
„MT Group“ pretenziją dėl konkurso nagrinėjanti VPT bendrovei „Amber Grid“ GIPL statybos rangovo konkursą nurodė sustabdyti rugsėjo 10 dieną, kol ji vertins konkurso dokumentus ir „Amber Grid” sprendimus.
Sprendimas reiškė, kad „Amber Grid“ negali pasirašyti sutarties su konkurso laimėtoja „Alvora“. VPT kol kas nepaskelbė išvados, ar leidžia tęsti konkurso procedūras.
„MT Group“ bando sustabdyti konkursą ir per teismą. Vilniaus apygardos teismas jau du kartus atmetė tokį „MT Group“ prašymą, bylos nagrinėti iš esmės teismas dar nepradėjo.
Pasak „MT Group“, jos pasiūlymo kaina konkurse siekė 84,985 mln. eurų (be PVM).
„Amber Grid“ rugsėjį ketino pasirašyti 79,85 mln. eurų (96,6 mln. eurų su PVM) vertės sutartį su „Alvora“, o oficiali statybų pradžia buvo numatyta spalio 8 dieną.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.
Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.
Pastačius jungtį, Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.