Maža dujų kaina – su Rusijos valdžios žinia
Nuo 2019 m. pradžios į Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) reguliariai atplaukia laivai su Rusijos kompanijos „Novatek“ dujomis. Ši kompanija kartu su „Gazprombank“ pradėjo eksploatuoti Vysocko gamtinių dujų skystinimo terminalą.
„Novatek“ siekia dujas į Baltijos šalis tiekti per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina ir taip įsitvirtinti rinkoje.
„Žema SGD kaina daro „Novatek“ pasiūlymus komerciškai patrauklius“, – teigiama pažymoje.
„Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – teigiama pažymoje.
Dėl dujų – skirtingos nuomonės
15min ne kartą rašė apie į Lietuvą plukdomas „Novatek“ dujas. Dėl to, ar valstybei priklausanti „Klaipėdos nafta“ teisingai elgiasi, nuomonės skiriasi tiek tarp politikų, tiek tarp tarnautojų.
„Klaipėdos naftos“ SGD vadovas Arūnas Molis mano, kad rusiškos dujos konkuruoja su kitais.
„Jei mes kalbame, kad į Lietuvą patenka rusiškos kilmės dujos, tai terminalo operatorius „Klaipėdos nafta“ jokios įtakos tam, iš kur dujos atkeliauja, nedaro“, – 15min yra sakęs A.Molis.
Vyriausiasis prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius abejoja, ar Lietuvai reiktų pirkti dujas iš „Novatek“. „Terminalas yra tiekimo saugumo, diversifikavimo garantija ir pirmiausia, mano įsitikinimu, tokios garantijos tikrai nėra Rusijoje, o globalioje rinkoje. Iš Rusijos bendrovių visada pritrūkdavo ir skaidrumo, ir patikimumo, ir tvarios kainos“, – 15min teigė jis.
Tiesa, „Novatek“ finansų vadovas Markas Gyetvay 15min yra sakęs, kad SGD verslo negalima sieti su politika, ir siūlė pamiršti „Gazprom“ padarytas nuoskaudas.
Ministras: valstybės įmonės šių dujų jau neperka
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog iš Rusijos bendrovės „Novatek“ importuojamų dujų apimtys nėra didelės, tačiau jei jos išaugtų, tektų teisinėmis priemonėmis jas riboti.
„Taip, tai yra grėsmės faktorius, bet kadangi infrastruktūra yra valdoma Lietuvos, tai iš esmės kritinio poveikio mūsų saugumui tikrai nėra. Bet situaciją, be abejo, stebime“, – BNS antradienį sakė Žygimantas Vaičiūnas.
„Tai reiškia, kad jei vertiname apskritai tiek „Gazpromo“, tiek „Novateko“ santykį su vakarietiškomis dujomis, tai absoliučia apimtimi rusiškų dujų dalis Lietuvos ekonomikoje mažėja. Tai yra faktas. Antras dalykas, konkurencija yra gerai, nes ji leidžia įsigyti ir vakarietiškų dujų konkurencingesne kaina. Tai yra, be abejo, ne tik Lietuvos valstybės įmonių, bet ir privačių kompanijų pasirinkimas. Lietuvos valstybinės įmonės šiuo metu iš „Novateko“ dujų neperka“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
"Klaipėdos nafta": dujas perkame ne mes
Valstybei priklausanti "Klaipėdos nafta", per kurios terminalą importuojamos dujos, primena, kad pati dujų neperka.
"Klaipėdos nafta" nevykdo prekybos dujomis ir su „Novatek“ tiesiogiai sutarčių nesudarinėja. Tai yra, "Klaipėdos nafta" yra Klaipėdos SGD terminalo operatorė, teikianti klientams, terminalo naudotojams, terminalo infrastruktūros paslaugas – patys prekybos dujomis nevykdome, komercinių sandorių su dujų tiekėjais nesudarome", – teigiama komentare.
Rusiškas "Novatel" dujas anksčiau pirko valstybei priklausantis "Ignitis" (buvęs Lietuvos energijos tiekimas), o dabar tik privati bendrovė "Achema".
Be to, kaip teigia "Klaipėdos nafta", apie dujų kilmės šaltinį pirkėjai neprivalo atskleisti informacijos. "Geografiniai ribojimai gamtinių dujų kilmei nėra taikomi", – sakoma komentare.
„Gazprom“ turėjo prisitaikyti
Kaip pastebima VSD medžiagoje, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais.
Vienas „Novatek“ akcininkų – Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka, jam JAV iždo departamentas taiko sankcijas, – priklauso Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų ratui. Dalį „Novatek“ akcijų valdo Rusijos valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“.
„Lietuvai diversifikavus gamtinių dujų tiekimą, „Gazprom“, praradęs pozicijas Lietuvos rinkoje, turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų: siūlyti dujas palankesnėmis sąlygomis, vengti manipuliacijų kaina, sudaryti lankstesnius sandorius bei ieškoti kitų būdų išlaikyti savo įtaką“, – daroma išvada VSD medžiagoje.
Veikiama per tarpininkus
Teigiama, kad 2019 m. „Gazprom“ vengė daryti tiesioginę įtaką ar imtis agresyvių priemonių, tačiau stiprino veiklą per lojalius tarpininkus – ryšių „Gazprom“ turinčius verslininkus, dalyvaujančius „Gazprom“ dujų prekybos schemose per Lietuvoje ir užsienyje registruotas kompanijas.
Minėti tarpininkai gauna „Gazprom“ privilegijas ir taip gali įgyti konkurencinį pranašumą, skelbiama VSD išvadose.
Teigiama, kad tikėdamiesi dar palankesnių sąlygų, jie atsilygina „Gazprom“ lojalumu: derina savo veiklą su Rusijos atstovais, teikia aktualią informaciją apie pokyčius Baltijos šalių dujų rinkoje.
„Gazprom“ lojalūs tarpininkai organizuoja „visuomenines“ iniciatyvas, skirtas stiprinti Kremliaus režimui artimų asmenų įtaką. Tokių renginių metu stiprinami Rusijai naudingi ryšiai, mezgami nauji kontaktai, aptariami aktualūs verslo klausimai ir ateities planai.
VSD ataskaitoje publikuojama nuotrauka, kurioje teigiama, kad 2019 m. rugpjūtį „Gazprom“ prekybos schemose dalyvaujanti Lietuvoje registruota bendrovė organizavo renginį – šventę-koncertą, kuriame dalyvavo buvęs „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Aleksandras Riazanovas, „Gazprom“ Tarptautinio verslo departamento Prekybos su NVS ir Baltijos regionu viršininko pavaduotojas Denisas Jemeljanovas, buvęs G. Timčenkos verslo partneris Anatolijus Oruževas.
VSD ataskaitoje – ir „Inter RAO“ vardas
Elektros importuotojai „Inter RAO“ taip pat pateko į apžvalgą. VSD teigia, kad „Inter RAO UES“ siekia išsilaikyti prekybos elektra rinkose, taip pat daryti įtaką sprendimams dėl strategiškai svarbaus Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto.
„IRU suinteresuota išlaikyti ir didinti prekybos elektra regione apimtį, todėl jo atstovams svarbu, kad Baltijos šalys neribotų prekybos elektra iš trečiųjų šalių. Siekdami palankių sprendimų, įmonių grupės atstovai bandė megzti ryšius su ES institucijų atstovais ir tikėjosi pelnyti jų palankumą“, – teigiama išvadose.
15min skelbė, kad į Baltijos šalis plūstančiai rusiškai elektrai siekiama įvesti importo muitus. Tai siūlanti Estija teigia, kad jos kiekis regione pasidarė pernelyg didelis, jį reikia riboti. Lietuva palaiko šią iniciatyvą, ir dabar laukiama, ką pasakys naujoji Latvijos valdžia.
„Kyla klausimas, ar Estijos atstovų siūlymas papildomai apmokestinti importuojamą elektros energiją bent kiek atitiktų Lietuvos ir šalies verslo bei žmonių interesus“, – 15min yra sakęs bendrovės „Inter RAO Lietuva“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys, keldamas versiją, kad dėl to galėtų brangti elektra vartotojams.
