Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 50 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 85 Eur. Sausio mėnesį klientai mokėjo atitinkamai 57 Eur už renovuoto ir 96 Eur už nerenovuoto buto šildymą.
Dėl laiku priimto sprendimo gamtines dujas dalinai pakeisti mažasieriu mazutu Vilniuje šilumos kainą pavyko suvaldyti, todėl nuo 2022 m. spalio ji nuosekliai mažėja.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vasarį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo mažiausiai tarp didžiųjų Lietuvos miestų – 7,56 ct be PVM. Tai 27 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šilumos kaina siekė 10,37 ct/kWh be PVM. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokėjo apie 71 Eur sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 122 Eur. Šiais metais vilniečiai už šilumą moka vieną mažiausių kainų visoje Lietuvoje.
„Džiaugiamės, kad sąskaitos mūsų klientams mažėja. Šilumos kaina yra vienas iš veiksnių, nuo kurio tiesiogiai priklauso sąskaitos dydis, bet svarbi ir lauko oro temperatūra. Vasarį vidutinė lauko oro temperatūra sostinėje buvo -1 °C, kai tuo tarpu sausį termometras fiksavo -0,1 °C. Nors mėnuo ir buvo šaltesnis, tačiau mažesnė šilumos kaina, trumpesnis mėnuo lėmė, kad klientams sąskaitos mažėja jau antrą mėnesį iš eilės“, – sako VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Kovo mėnesį šiluma sostinėje dar pigo. Pirmą kalendorinio pavasario mėnesį vilniečiai už šilumos kilovatvalandę mokės 6,97 ct be PVM. VŠT ir toliau išlieka lyderis tarp didžiųjų miestų šilumos tiekėjų, savo klientams užtikrinantis mažiausią šilumos kainą.
Renovuotų namų gyventojai moka mažiau
VŠT primena, kad sąskaitų dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas kiekis. Tai priklauso ne tik nuo lauko oro temperatūros. Svarbus veiksnys, turintis įtakos sąskaitos dydžiui, yra pastatų energetinis efektyvumas, individualūs vartojimo įpročiai.
Anot VŠT Klientų komandos vadovo L.Jakubausko, renovuotų namų gyventojai moka 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą.
„Mūsų duomenys rodo, kad priklausomai nuo daugiabučio energetinio efektyvumo, kuris turi įtakos šilumos suvartojimo kiekiui, sąskaitos dydis gali skirtis net kelis kartus. Pavyzdžiui, senų, energetiškai neefektyvių namų gyventojai už 50 kv. m. buto šildymą vasarį vidutiniškai mokės 85 Eur, kai renovuotų namų gyventojų vidutinė sąskaita sieks 50 Eur. Energetiškai efektyviausių namų, pastatytų nuo 2014 m. gyventojų sąskaitos vidutiniškai siekia 27 Eur“, – teigia L.Jakubauskas.
Pagalba apmokant sąskaitas už šildymą
Klientai, susiduriantys su finansiniais sunkumais apmokant sąskaitas už šilumos ir karšto vandens paslaugas, gali pasinaudoti pagalbos priemonėmis.
Šį šildymo sezono gyventojams taikomos palankesnės kompensacijų gavimo sąlygos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius sulaukė rekordinio prašymų skaičiaus.
„Kompensacijas šiuo metu jau yra gavę 42 995 klientai, tačiau žinome, kad dalis Socialinių išmokų skyriaus sprendimo dar laukia. Norime patikinti, kad gavę informaciją iš savivaldybės apie paskirtą kompensaciją ją pritaikysime ir už praėjusius mėnesius. Tokiu atveju klientai savo sąskaitose matys permoką, kuria bus padengti būsimi mokėjimai ar jų dalis“, – pažymi L.Jakubauskas.
Jei klientams kompensacija už šildymą ir karštą vandenį nepriklauso, galima dalį mokėjimų atidėti. Su šilumos tiekėju pasirašius Susitarimą būtų galima mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį kaupti ir apmokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius pasibaigus šildymo sezonui. Nuo šildymo sezono pradžios atidėti dalį mokėjimų nusprendė 69 klientai.
Primena apie legioneliozės prevenciją
Nors iki šildymo sezono pabaigos liko keli mėnesiai, VŠT primena apie legioneliozės prevenciją. Šildymo sezonas – puikus laikas namų administratoriams daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją. Jos metu Legionella bakterijos žūva, todėl karšto vandens sistemose temperatūra bent valandai pakeliama mažiausiai iki 66 laipsnių.
„Periodiškai atlikti šią dezinfekciją yra namų administratorių ar bendrijų atsakomybė ir pareiga. Dezinfekcija bus efektyvi ir sėkminga, jeigu gyventojai taip pat atliks būtinus veiksmus – ne mažiau kaip 5 minutėms atsuks visus namuose esančius karšto vandens čiaupus“, – primena L.Jakubauskas.
Terminę dezinfekciją daugiabučiuose atlieka ir apie tikslų jos laiką gyventojus informuoja namų administratoriai ar bendrijos.
