Energetikos ministerijos parengtomis Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisomis taip pat siūloma nuo 25 iki 50 metų pailginti uosto žemės nuomos laiką, kad uosto direkcija ar jo žemę nuomojančios įmonės būtų skatinamos investuoti į infrastruktūrą ir sukurti sąlygas tokiems laivams, taip pat leisti uosto žemę perduoti naudotis pagal panaudą.
Ministerijos teigimu, dabar įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos laikas – 25 metai – yra per trumpas, kad apimtų visą vėjo parkų jūroje veikimą – ne mažiau kaip 45 metus.
Ministerija anksčiau teigė, kad tokia Šventosios uosto perspektyva sukurtų naujų gerai apmokamų darbo vietų ir skatintų vietos verslą.
Nuo šių metų Šventosios jūrų uostą valdo Palangos savivaldybės įsteigta direkcija. Nei uosto žemės ar akvatorijos, nei infrastruktūros negalima privatizuoti.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus vasarį BNS teigė, kad Šventosios uostas būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje aptarnausiantiems laivams galėtų būti pritaikytas 2027 metais, pastačius molus ir atlikus gilinimo darbus. Be to, jis teigė, kad Šventojoje galėtų budėti ir kariuomenės gelbėjimo laivai, kurie galėtų dalyvauti likviduojant incidentus Būtingės naftos terminale.
Aptarnauti būsimų vėjo parkų statytojus ruošiasi ir Klaipėdos uostas. Pernai skelbta, kad Uosto direkcijos investicijos į šių parkų statyboms aptarnauti skirtą infrastruktūrą uoste gali siekti iki 35 mln. eurų – buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje ketinama įrengti 20 hektarų krantinių ir specialią dangą, atsparią itin didelei apkrovai.
Dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“. Bendrovė investuos į įrangą – specialius kranus, krautuvus, keltuvus.
Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Pasak ministerijos, ateityje planuojama vystyti ir daugiau vėjo parkų Baltijos jūroje.
