Naujai įrengtos komunalinių atliekas ir biokurą naudojančios kogeneracinės elektrinės pagamintų 60 proc. šilumos, reikalingos dviejų didžiausių miestų centrinės šildymo sistemos vartotojams, taip pat gamintų elektrą.
Įgyvendinus šiuos projektus išaugs tiesioginė valstybės ir jos valdomų bendrovių įtaka šilumos energijos gamybos veikloje, - teigė A.Butkevčius.
Projekto įgyvendinimas pavestas valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. Vilniuje projekto įgyvendinimui preliminariu vertinimu reikėtų iki 1,2 mlrd. Lt, Kaune – iki 700 mln. Lt.
Šilumos kaina būtų nustatoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Skaičiuojama, kad vartotojams šiluma atpigtų iki 30 proc. Vidutinis namų ūkis (60 kv. m butas nerenovuotame daugiabutyje) per šildymo sezoną galėtų sutaupyti apie 600 litų.
Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio pertvarkos projektai būtų įgyvendinami naudojantis ES parama iš 2014-2020 metų finansavimo periodo.
Anot Premjero Algirdo Butkevičiaus, „atėjo laikas sumažinti monopolininkų įtaką ir sumažinti šildymo kainas gyventojams. Vyriausybė Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybės ekonomikai svarbiais projektais, o juos įgyvendinti pavesta valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. Įgyvendinus šiuos projektus išaugs tiesioginė valstybės ir jos valdomų bendrovių įtaka šilumos energijos gamybos veikloje, kuriant darnią, skaidrią ir socialiai atsakingą Lietuvos energetikos ūkio plėtrą“.
Naująsias elektrines planuojama kūrenti atliekomis visus metus, o biokuru – tik žiemą, kai yra didesnis šilumos poreikis.
„Lietuvos energija“ jau paskelbė potencialių partnerių paiešką naujoms atliekomis ir biokuru kūrenamoms kogeneracinėms elektrinėms įrengti. Šiuo metu paskelbta atvira apklausa, kurioje gali dalyvauti ir Lietuvos, ir užsienio bendrovės, turinčios patirties šilumos gamyboje.
Naująsias elektrines planuojama kūrenti atliekomis visus metus, o biokuru – tik žiemą, kai yra didesnis šilumos poreikis.
Projektą tikimasi įgyvendini per trejus metus. 2017 metais Vilnius ir Kaunas jau galėtų naudotis naujomis elektrinėmis ir tiekti savo gyventojams pigesnę šilumą.
