Vyriausybė pasitarime iš esmės pritarė gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašui, kuris įtvirtina Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme esantį įpareigojimą didžiausiems dujų vartotojams šalyje iš būsimo terminalo įsigyti bent ketvirtadalį jų sunaudojamų dujų. Tai BNS patvirtino premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė.
Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vyresnysis specialistas Karolis Švaikauskas BNS sakė, jog gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašas buvo tik pristatytas Vyriausybės pasitarime, o galutinai dėl jo ketinama apsispręsti Vyriausybės posėdyje.
„Diversifikavimo reikalavimas būtų taikomas, pavyzdžiui, bendrovėms “Lietuvos dujos„, “Dujotekana„ ir kitoms. Iš viso – penkios įmonės, tai yra tos įmonės, kurios “įveža„ dujas vamzdynu į Lietuvą ir vėliau perparduoda kitiems asmenims“, – BNS sakė energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot jo, aprašas, kurio priėmimą numato SGD terminalo įstatymas, nustato diversifikavimo reikalavimo įgyvendinimo tvarką.
Dabar SGD terminalo įstatymas numato, kad didieji dujų vartotojai iš būsimojo SGD terminalo bei koncerno „Gazprom“ privalės pirkti po 25 proc. jiems būtino dujų kiekio.
„Dujų įsigijimo per SGD terminalą pareigą įpareigotosios įmonės galės įgyvendinti, įsigydamos dujų iš išorinių tiekėjų ir, pasinaudojant SGD terminalo paslaugomis, jas išdujinant ir patiekiant į gamtinių dujų sistemą. Jeigu įpareigotosios įmonės pačios neužsitikrins SGD įsigijimo, tuomet jos gamtines dujas turės įsigyti iš garantinio tiekėjo, kurio paskirtis, sukurti sąlygas rinkos dalyviams įsigyti gamtines dujas, gautas išdujinus SGD, jeigu rinkos dalyviai patys nepasirūpino SGD įsigijimu“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, garantiniu SGD tiekėju siūloma paskirti valstybės kontroliuojamą įmonę – Lietuvos naftos produktų agentūrą, nes, anot ministerijos, efektyviau ir ekonomiškiau būtų plėsti agentūros funkcijas negu steigti naują įmonę. Ž.Vaičiūno teigimu, nenumatoma, jog agentūra taptų SGD terminalo operatore.
Pasak Ž.Vaičiūno, be aprašo, dar turės būti priimti kiti teisės aktai, kurie bus susiję su 25 proc. taisykle, įskaitant Kainų komisijos tvirtinamus teisės aktus, susijusius su viršutinės dujų kainos ribos nustatymu.
Dabar SGD terminalo įstatymas numato, kad didieji dujų vartotojai iš būsimojo SGD terminalo bei koncerno „Gazprom“ privalės pirkti po 25 proc. jiems būtino dujų kiekio.
Vadinamajai „25 proc. taisyklei“ labiausiai priešinasi daugiausia dujų Lietuvoje suvartojanti Jonavos azotinių trąšų gamybos įmonės „Achema“, kuri jau yra pasirašiusi ilgalaikę dujų pirkimo sutartį su „Gazprom“, taip pat bendrovė „Lietuvos dujos“, kurios sutartis su „Gazprom“ baigiasi 2015 metų pabaigoje, ir didžiausias šilumos tiekimo įmones vienijanti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
„Achema“ jau kreipėsi į Europos Komisiją, kuriai apskundė 25 proc. taisyklę. EK jau atsiuntė klausimų Energetikos ministerijai ir aiškinasi, ar pradėti tyrimą.
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius, kuris yra realiausias pretendentas į premjerus, pareiškė, kad nauja valdžia gali peržiūrėti 25 proc. taisyklę.
