Trečiadienį Vyriausybėje susitikę premjeras Saulius Skvernelis ir už atliekų deginimo gamyklų projektus atsakingos „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas sutarė, kad bus keičiami atliekų deginimo planai ir kiekiai, nors gamyklos jau pradėtos statyti, užsakyta įranga.
Degins mažiau
Pagal naują sutarimą Vilniuje bus galima deginti perpus mažiau komunalinių atliekų. Tačiau Kaune dėl to kiekiai nepadidės – ten būsimoje jėgainėje pramoninių atliekų bus deginama dar mažiau.
Susitikime taip pat dalyvavo energetikos bei aplinkos ministrai Žygimantas Vaičiūnas ir Kęstutis Navickas.
Premjeras, anksčiau šiuos „Lietuvos energijos“ projektus viešai pavadinęs korupciniais ir nuodijančiais žmones, spaudos konferencijoje nedalyvavo. Jo poziciją perdavė jo patarėjas Skirmantas Malinauskas: šiukšlių kiekiai Vilniaus jėgainėje turėtų mažėti.
Premjeras anksčiau yra suabejojęs ne tik tokių jėgainių reikalingumu, bet ir dėl to, ar užteks atliekų joms. Tačiau šiandien jo pozicija jau ramesnė, nes Vilniuje šiukšlių bus deginama mažiau.
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ketinama deginti po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti ar pakartotinai naudoti atliekas. Čia planuota per metus sudeginti iki 160 tūkstančių tonų šiukšlių iš Vilniaus ir Utenos regionų. Taip pat planuojama panaudoti apie 400-450 tūkstančių tonų biokuro.
„Lietuvos energijos“ vadovas D.Maikštėnas po susitikimo teigė pristatęs „Lietuvos energijos“ strategiją, taip pat kalbėjo su premjeru apie projektų skaidrumą.
Sako, kad terš mažiau
Kaip ketinama sumažinti atliekų kiekį būsimoje jėgainėje?
„Projektinių sprendimų užsakymai įrangai buvo atlikti pernai gegužės pabaigoje, o įranga nupirkta jau šių metų rudenį, elektrinės jau statomos“, – sakė jis. Tačiau, pasak grupės vadovo, pokyčių bus – investuojama į išmetamų teršalų kontrolę. „Oro tarša sumažės du su puse karto“, – žadėjo D.Maikštėnas.
Be to, rasta galimybė Vilniaus jėgainėje sumažinti atliekų skaičių per pusę. Minimalus kiekis bus 80 tūkstančių tonų per metus pagal naują sprendimą.
Naujas sprendimas kelia daug klausimų – kur bus dedama dalis Vilniaus komunalinių atliekų, jei jos nebus perdirbtos, kaip bus sprendžiama pramoninių atliekų problema.
Apie stabdymą klausimo nekelia
Gegužės viduryje S.Skvernelis pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
Šiandien premjeras jau nesisvaido tokiais pareiškimais.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas po susitikimo sakė, kad bus padaryta viskas, kad atliekų mažėtų. Jis gyrė „Lietuvos energijos“ vadovybę, kad ši išgirdo Vyriausybės balsą. Pasak jo, Kauno atliekų deginimo gamykloje bus deginamos ir Vilniaus šiukšlės, taip pat ir kitos, nekomunalinės atliekos.
Anksčiau Aplinkos ministerija yra paskaičiavusi, kad atliekų pakaks pagal iki šiol galiojusį modelį. K.Navickas paaiškino, kad Vilniuje bus deginamos tik komunalinės atliekos, bet ne pramoninės,
Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, sakė, kad naujas planas prisidės prie atliekų deginimo kiekių mažinimo. Jis sakė, kad dėl deginamų šiukšlių sukurtos energijos turėtų mažėti šilumos kaina. Tačiau, kita vertus, bus deginama daugiau biukuro.
„Šiuo atveju keliu tikslą, kad turime Vilniuje projektą iš dviejų – biokuro ir atliekų – dalių. Tai kalbant apie biokuro dalį, Vilniuje netgi atsiliekame pagal Lietuvos biokuro vidurkį (...) Tai kryptis yra aiški, kad biokurui dar yra daug erdvės ir, kaip ir minėta, mažinant atliekų kiekį, yra aiški kryptis, galėtume siekti biokuro kiekį taip pat padidinti“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.
Dėl galimo neskaidrumo „Lietuvos energijoje“ Vyriausybė jau švelnina toną.
„Nėra jokio konflikto tap Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“, – tvirtino premjero patarėjas S.Malinauskas.
Premjeras tikina vykdantis rinkimų pažadą
„Prieš Seimo rinkimus daviau pažadą siekti, kad Vilniuje nebūtų deginamos atliekos arba tai būtų daroma labai minimaliai. Šio siekio neišsižadu.
Su „Lietuvos energijos“ vadovu aptarėme, kokios aplinkosauginės priemonės numatytos šiuo metu, kaip jas galima sustiprinti, kaip gali mažėti deginamų šiukšlių kiekis. Tai pat kalbėjome, kaip bus sprendžiamos transporto problemos, pradėjus veiktis kogeneracinei elektrinei, kurios 90 proc. pajėgumų bus skirtų biokuro deginimui, o jį reiks atvežti“, – pranešime cituojamas premjeras.
Premjero pranešime teigiama, kad „Lietuvos energija“ finansiškai prisidės įrengiant viaduką. Jis pagerintų situaciją vienoje problemiškiausių Vilniaus eismo vietų, ties Gariūnų turgaviete. Papildomai pratęsta Kuro gatvė reikšmingai sumažintų sunkiojo autotransporto srautus bei spūstis ties Gariūnų turgaviete.
Taip pat ketinama sutaupyti racionaliau išnaudodami jau esamą Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą ir įrengiant papildomą biokuro saugojimo aikštelę.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.
