„Valstiečiai“ Rima Baškienė, Povilas Urbšys ir Valerijus Simulikas bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Algis Strelčiūnas siūlo nustatyti, kad atliekas deginantys įrenginiai būtų statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios vietovės.
„Mes siūlome nepritarti, nes tokios įstatymo nuostatos priėmimas neštų didelę teisinę netvarką. (...) Būtų visiškai neaišku, kaip atsiradusią prieštarą reikėtų išspręsti veikiančiam Klaipėdos atliekų deginimo įrenginiui ir pradėtiems statyti Vilniaus bei Kauno deginimo renginiams“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Aplinkos ministerijos parengtoje Vyriausybės pažymoje rašoma, jog toks sprendimas keltų problemų šiuo metu vystomoms Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, todėl ministerija siūlo tam nepritarti.
Jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune įgyvendina valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.
Praėjusios savaitės pradžioje bendrovė Vilniuje pradėjo statyti atliekas ir biokurą deginsiančią 350 mln. eurų vertės jėgainę. Ją tikimasi baigti iki kitų metų pabaigos.
Tuo metu Kaune 150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinės jėgainės statybos pradėtos praėjusių metų pabaigoje, šį projektą „Lietuvos energija“ įgyvendina kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“. Suomijos „Fortum“ taip pat valdo atliekų deginimo gamyklą Klaipėdoje, kuri veikia nuo 2013 metų.
„Lietuvos energijos“ duomenimis, Vilniaus ir Kaunos jėgainės nuo artimiausios gyvenamosios vietos yra nutolusios maždaug vieną kilometrą.
