Energetikos ministerija nurodo, kad Lietuvoje dabar nėra pakankamai paskatų vystytis lanksčiai ir konkurencingai elektros pajėgumų rinkai.
Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė teigė, kad nauji įrenginiai pakeis technologiškai pasenusius, neefektyvius, taip bus prisidedama prie klimato kaitos mažinimo, patikimiau veiks Lietuvos energetikos sistema, ji bus saugesnė po 2025 metų.
„Įstatymo projektą labai svarbu kuo skubiau priimti, nes reikia kuo skubiau organizuoti pajėgumų aukcionus, kad iki 2025 metų būtų spėti įgyvendinti nauji pajėgumų plėtros mechanizmai“, – Vyriausybės posėdyje sakė L. Sabaitienė.
Elektros energetikos įstatymo pakeitimais siekiama garantuoti vadinamąją tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę (angl. Lost of Load Expectation, LOLE) ne didesnę kaip 8 val. per metus. Šiuo metu teisės aktai nenustato jos vertės.
Nesiimant veiksmų, tikėtina, kad apkrovos praradimo tikimybė po 2025 metų, kai bus užbaigtas sinchronizavimo projektas, pastebimai išaugtų.
Pajėgumų mechanizmas bus technologiškai neutralus, tai yra, jį įgyvendinant galės dalyvauti ne tik elektros gamybos, bet ir kaupimo bei reguliavimo apkrova sprendimai. Taip pat bus galimybė dalyvauti ir kitų šalių, su kuriomis Lietuva turi linijas (Švedija, Latvija ir Lenkija), pajėgumams. Aukcionuose galėtų dalyvauti tiek esami, tiek ir planuojami sprendimai.
Ministerija sako, kad preliminarus lėšų poreikis mokėjimams už pajėgumų aukcione laimėtus ir suteiktus pajėgumus (mokėjimai pajėgumų vykdytojams) būtų apie 95–129 mln. eurų per metus.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys spalį BNS akcentavo, jog tai yra didžiausia įvertinta suma, kiek vartotojams galėtų kainuoti sistemos adekvatumo priemonės išlaikymas, bet, kaip rodo kitų šalių praktika, galutinė kaina gali būti ir dešimtis kartų mažesnė už viršutinę kainos ribą.
Pajėgumų mechanizmas dar turės būti suderintas su Europos Komisija.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai pernai įvertino Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą dviem – 2019-2024 metų ir 2025-2030 metų – laikotarpiais. Studijos rezultatai parodė, jog reikia užtikrinti, kad be dabar veikiančių pajėgumų iki 2025 metų Lietuvoje atsirastų ir nauji.
Pajėgumų mechanizmo koncepcija Lietuvoje buvo rengiama pagal tarptautinės konsultacijų bendrovės „FTI France SAS“ („Compass Lexecon“) parengtos ilgalaikio galių mechanizmo koncepcijos rekomendacijas.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinėje IPS/UPS sistemoje ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa planuojama iki 2025 metų.
