Energetikos ministerija teigia, jog izoliuoto darbo rezervui teikti skirtų keturių kaupiklių bendra galia bus 200 MW megavatų (MW), o vieno – 50 MW.
Ministerija nurodo, kad jos valdomos „Epso-G“ sukaupta strateginių projektų patirtis yra tinkama bendrovei „Energy Cells“ valdyti kaupiklius.
Ministerija birželio pabaigoje paskelbė viešą apklausą dėl ketinimo dalyvauti operatorės atrankoje. „Epso-G“ kandidate nurodė „Energy cells“, o „Ignitis grupė“ informavo neteiksianti nieko, nes valdo elektros gamybos bei tiekimo įmones. „Klaipėdos nafta“ ir Ignalinos atominė elektrinė atsakymo laiku nepateikė.
„Epso-G“ jau yra paskelbusi baterijų projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą.
Įrengti kaupiklius balandžio pradžioje leido Seimas. Iš pradžių jie bus naudojami momentiniam rezervui užtikrinti, o ateityje turėtų balansuoti elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Baterijas planuojama įrengti kitų metų pirmoje pusėje. Darbus ketinama finansuoti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).
Lietuvoje norima įrengti keturias 50 MWh talpos baterijas keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.
