Dvišalių santykių perspektyvas Vyriausybės vadovas specialiai sukviestame pasitarime aptarė su užsienio, energetikos, ūkio, susisiekimo ir aplinkos ministrais.
„Mūsų pozicija nesikeičia dėl Astravo, principingumas yra svarbiausias kriterijus, tikrai nenusileisime. Tai nėra ekonominis ir politinis klausimas, tai yra mūsų rūpestis dėl saugumo“, – BNS sakė premjero patarėjas Deividas Matulionis.
Negalime užmiršti, kad mums pakankamai svarbūs ekonominiai ryšiai su Baltarusija.
„Tik Astravo klausimas turėtų būtų atsietas nuo kitų – jei yra pažanga, ji turi būti pastebėta ir įvertinta, o jei ne – nebus jokių nuolaidų. Negalime užmiršti, kad mums pakankamai svarbūs ekonominiai ryšiai su Baltarusija“, – teigė jis.
Pasak D.Matulionio, susitikime aptarta situacija dėl Rusijos spaudimo Baltarusijai nukreipti naftos krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Jo teigimu, Lietuva čia kol kas nemato didelės grėsmės.
„Esame įsitikinę, kad suteikiame pačias palankiausias ekonomines sąlygas ir nematome kažkokios ypatingos grėsmės. Laikomės nuostatos, kad negalime politizuoti tokių dalykų, Baltarusija yra suvereni valstybė ir turi spręsti vadovaudamasi ekonominiais interesais“, – sakė premjero patarėjas.
Anot D.Matulionio, pasitarime taip pat kalbėta apie artėjančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“. Patarėjo teigimu, Lietuva tikisi, kad Baltarusija užtikrins tinkamas sąlygas Vakarams stebėti mokymus.
Astravo atominę elektrinę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos vyriausybė teigia, kad darbai vykdomi nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus neigia.
Siekdama sukliudyti projektą, Lietuvos valdžia žada neįsileisti joje gaminamos elektros ir ragina prisijungti kitas regiono šalis.
Diplomatai sako kad kol kas nematantys ženklų, kad ginčas dėl elektrinės ar Rusijos spaudimas kenktų baltarusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimai šiemet per septynis mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,5 proc. iki 28,99 mln. tonų. Iš jų naftos produktų tranzitas per Klaipėdos uostą siekė 1,22 mln. tonų. Duomenys apie atskirų šalių krovinius nėra skelbiami.
