„Yra gauti Estijos ir Latvijos energetikos įmonių pasiūlymai, dabar jie apibendrinami ir artimiausiu metu ministras (energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius – BNS) pristatys juos Vyriausybei“, – BNS sakė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė.
Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, kuris buvo įgaliotas parengti bendrą visų šalių poziciją, sako, jog labai svarbu, kad ją pavyko pasiekti.
„Taip, yra bendra pozicija, kuri yra visų šalių – tai yra didelis pasiekimas, ir tai mums pavyko padaryti. Turinio nenorėčiau komentuoti, bet galiu pasakyti, kad jis konstruktyvus“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Tačiau jis pabrėžė, jog įmonių pozicija negali išspręsti politinių klausimų.
„Ar nuėjome visą kelią? Tikrai ne. Ta pozicija grindžiama skaičiavimais ir darbais, kurie turi būti atlikti. Tai yra daugiau skaičiavimai ir rizikos sumažinimas, o tai atsiremia į pinigus“, – BNS aiškino „Lietuvos energijos“ vadovas.
D.Misiūnas anksčiau yra sakęs, kad bendrą poziciją numatoma parengti iki spalio 1-osios.
Latvija ir Estija dėl VAE laikosi vieningos pozicijos – abi šalys pabrėžia, jog naujos branduolinės jėgainės projektas turi būti komerciškai pagrįstas ir patrauklus. Ankstesnės Vyriausybės parinktos strateginės investuotojos į VAE Japonijos kompanijos „Hitachi“ viceprezidentas Koji Tanaka liepą pareiškė, kad bendrovė pagerins projekto ekonomines sąlygas.
Premjeras Algirdas Butkevičius rugsėjį sakė, kad Vyriausybės pozicija dėl VAE projekto nebus atidėliojama – jis žadėjo, kad spalio pabaigoje prasidės jau ne politinio, o specialistų lygio diskusijos dėl projekto likimo, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas rudenį.
Lietuvos Vyriausybė iki šiol nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl naujos AE statybos. Gegužę ji įpareigojo energetikos ministras tartis su regioniniais partneriais – latviais ir estais bei „Hitachi“, ar naujomis sąlygomis jiems yra priimtinas VAE projektas. Tuomet teigta, kad sutarimas turėjo būti pasiektas iki liepos, tačiau apie jo rezultatus viešai nebuvo paskelbta.
Tuomet skelbta, kad nutarus projektą kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendros projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.
Premjero sudaryta darbo grupė šių metų pavasarį padarė išvadą, kad atominės elektrinės statyba Lietuvai yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga. Po to valdžia pareiškė, jog projektas būtų tęsiamas tik pagerinus sąlygas, dėl kurių būtų deramasi su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei „Hitachi“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva, nesugebėdama priimti sprendimų dėl naujos atominės elektrinės, tarptautinėje arenoje pradeda atrodyti „apgailėtinai“.
