Energetikos ir Aplinkos ministerijos nurodo, kad vienas didesnių iššūkių Lietuvos laukia 2030 metais, kai turės būti įgyvendintas tikslas 9 proc. (palyginti su 2005 metais) sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose – transporte, žemės ūkyje, atliekų tvarkymo sektoriuje ir kituose.
„Gresia papildomos fiskalinės išlaidos (apie 300 mln. eurų)“, – nurodoma pažymoje.
Iki 2030 metų tikimasi pasiekti 45 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį bendrame energijos suvartojime, 1,5 karto padidinti energetinį efektyvumą, palyginti su 2017 metais, užbaigti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa, dujotiekio su Lenkija, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo Klaipėdoje išpirkimo projektus.
Plano projektas gruodį turi būti pateiktas Europos Komisijai preliminariam vertinimui ir derinimui. Šalys narės integruotus planus, apimsiančius 2021-2030 metus, turi parengti ir pateikti Komisijai iki kitų metų gruodžio pabaigos.
2015 metais EK parengė Energetikos Sąjungos sukūrimo strategiją, pagal kurią buvo sutarta siekti konkrečių energetikos ir klimato politikos tikslų 2030 metams.
