Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.
Be to, pasak ministerijos, pataisos leistų vartotojams piktnaudžiauti, apskaičiuojant objektų prijungimo įmoką. Energetikos ministerija pabrėžia ir tai, kad ESO galėtų būti sunku laiku surinkti lėšas už energijos persiuntimą, todėl reikės papildomų apyvartinių lėšų, o tai turės neigiamos įtakos įmonės finansams.
ESO duomenimis, tik 2,2 proc. atvejų, kai gaminančių vartotojų įrenginiai buvo prijungiami prie tinklų, šiemet reikėjo plėsti tinklus.
Įstatymo projekto rengėjai Seimo nariai pabrėžia, kad dabar neatsižvelgiama į buitinių ir kitų gaminančių vartotojų skirtumus. Todėl dažnai žmogus, ketinantis įsigyti saulės elektrinę, sužino apie dideles išlaidas, vidutiniškai siekiančias 10 tūkst. eurų.
Todėl jie siūlo numatyti, kad buitiniai gaminantys vartotojai padengtų 20 proc., pažeidžiami vartotojai – 10 proc. (dabar jie padengia 20 proc.), o kiti gaminantys vartotojai – 50 proc. operatoriaus sąnaudų (kaip yra ir dabar) už elektros įrenginių prijungimą prie tinklų.
Pataisų rengėjų teigimu, toks reguliavimas proporcingai įvertintų buitinių ir kitų gaminančių vartotojų skirtumus ir teigiamai paveiktų jų plėtrą.
Ministerija nurodo, kad 2023 metais gaminančių vartotojų saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir jėgainių integravimui į išmaniuosius tinklus planuojama skirti apie 247 mln. eurų paramos.
164 mln. eurų iš šios sumos bus skirta gaminančių vartotojų elektrinėms ir kaupikliams įrengti, 82,5 mln. eurų – elektros tinklų plėtrai. Pirmuosius kvietimus numatoma paskelbti pirmąjį kitų metų ketvirtį. Lėšos bus skirtos iš 2021–2027 metų ES fondų, skelbia Energetikos ministerija.
