Tai BNS patvirtino energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.
Jei komisija pritars bendrovės „Litgrid“ parengtam planui sumažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą, jį dar turės patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Pasak BNS šaltinių, tai iš esmės reikš, kad Lietuva patvirtina vienašališką elektros perkybos su trečiosiomis šalimis metodiką, Latvijai ir Estijai taikant pernai parengtą, tačiau Lietuvos nepatvirtintą, metodiką.
Nauja tvarka užtikrintų, kad Lietuvos linijos nebūtų naudojamos baltarusiškos elektros prekybai ir būtų įgyvendintas vadinamasis antiastravinis įstatymas, draudžiantis į Lietuvą patekti elektrai iš nesaugios Astravo branduolinės elektrinės.
Numatoma, kad nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui.
Tuomet Latvija prekybai su Rusija galės išduoti pajėgumus, atitinkančius linijų pralaidumą.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis liepos pradžioje sakė, jog nuo to, koks yra maksimalus fizinis pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją.
Latvijos ir Estijos taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos–Lietuvos jungčių pralaidumas.
Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau baltarusiška elektra patenka į Baltijos šalių rinką, kai ja kaip rusiška suprekiaujama Rygos biržoje, todėl Lietuvai patvirtinus naujas taisykles, importas iš Rusijos į Latviją gerokai sumažės.
Lietuvos pareigūnai sako, kad nuo kovo mėnesio baltarusiška elektra iš esmės nebepatenka į Lietuvą ir už ją Baltarusija nebegauna pinigų. Tačiau nuo metų pradžios iki tol Lietuvos vartotojai už ją sumokėjo apie 16 mln. eurų.
Kol kas nesutampa Lietuvos ir Latvijos bei Estijos požiūris, kaip techniškai įgyvendinti politinį susitarimą, kad Baltijos šalyse nesaugia baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama. Latvija teigia, kad jos importuojama elektra yra rusiška, nes ji turi Rusijos patvirtintus kilmės sertifikatus.
Estijos ir Latvijos atstovai šiemet pasiūlė kompromisą – sumažinti pralaidumų koeficientą nuo 0,62 iki 0,47, tačiau jis netenkino Lietuvos, kuri siūlė 0,32–0,33 koeficientą (320 megavatų yra Latvijos jungties pajėgumas).
