Giles'as Dicksonas ragina užtikrinti, kad tokia gamyba būtų naudinga ir valstybei, ir plėtotojams.
„Jeigu Lietuva ar kuri kita šalis pasuktų neigiamų siūlymų (negative bids) linkme, akivaizdu, kad kapitalo kaštai (plėtotojams – BNS) būtų dar didesni. Nėra šalies Europoje ar kur kitur pasaulyje, kuri pritaikė neigiamų siūlymų sistemą vėjo energetikai. Šiame sektoriuje jau kilo nemenkas nerimas dėl to, kad kai kurios vyriausybės gali pasirinkti šį kelią“, – trečiadienį Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Wind Mission 2020“ kalbėjo G.Dicksonas.
Pasak jo, jau vien nulinis priedas prie rinkos kainos, pasiūlytas pirmajame aukcione Lietuvoje, yra gana rizikingas kapitalo kaštų požiūriu sprendimas, nors, kita vertus, tik laikas parodys, kiek kainuos projekto įgyvendinimas.
„Su nulio eurų siūlymu yra didelė rizika, kad galutinė projekto sąmata bus didesnė, nei būtų kitu atveju, nes kapitalo kaštai bus kur kas didesni, nei būtų, jeigu turėtum užtikrintų pajamų perspektyvą pirmiesiems penkiolikai projekto metų“, – argumentavo ekspertas.
Jo teigimu, politikos formuotojams svarbu suprasti, kad švarios energetikos plėtotojai ne tik kuria verslą, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo.
„Europos žaliasis kursas, naujosios Europos Komisijos prioritetas – ir štai neigiamo siūlymo sistema faktiškai sako: mes, vyriausybės, prašome jūsų sumokėti už privilegiją padėti mums prisidėti prie šio nuostabaus viešosios politikos tikslo. Kažkas čia negerai“, – sakė „WindEurope“ vadovas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė teigia, kad dėl neigiamo priedo dar diskutuojama.
„Dabar galvojame apie neigiamo siūlymo galimybę (...) Manau, diskutuosime su rinkos dalyviais, ministerija. Mano asmeniniu požiūriu, nesu tikra, ar negatyvus siūlymas yra laikytinas paramos schema. Tai veikiau kitokia rinka ar kitokios struktūros rinka“, – renginyje sakė I.Žilienė.
Energetikos ministerija sausį teigė, jog norint iš gamintojų prašyti priemokos už tam tikras naudas būtina iš esmės peržiūrėti paramos schemą, įskaitant ir įstatymus.
„Siekiant užtikrinti politikos stabilumą, skubių pokyčių (kitam aukcionui) nenumatome. Manome, kad esant poreikiui paramos schema galėtų būti peržiūrima vėlesniame etape“, – teigė ministerija.
Anot jos, artimiausioje ateityje gali mažėti laisva elektros tinklų galia ir pralaidumai.
„Todėl gali didėti prisijungimo prie elektros tinklų kaštai, kas lems, kad didės ir sąnaudos elektrinei įsteigti bei atitinkamai ir kainos priedo pasiūlymai gali svyruoti (tai yra, ne visada būti 0)“, – teigiama ministerijos komentare.
Vėjo energetikai atstovaujanti „WindEurope“ įsikūrusi Briuselyje ir teigia propaguojanti šį sektorių Europoje bei visame pasaulyje. Ji turi 400 narių 35-iose šalyse.
Pirmąjį Lietuvoje technologiškai neutralų aukcioną žaliajai energetikai remti laimėjo užsienio kapitalo bendrovė „Windfarm Akmenė One“, Akmenės rajone ketinanti statyti iki 18 vėjo jėgainių parką, kurio bendra galia sieks 90-101 megavatą.
Aukciono laimėtoja užtikrins visą aukcionui skirtą 0,3 TWh metinę gamybos kvotą, bet negaus skatinamojo priedo prie rinkos kainos. Antrajame aukciono etape dalyvavo trys vėjo energetikos plėtotojai, siūlę nulio eurų priedą.
Tiek VERT atstovai, tiek kiti ekspertai BNS teigė, kad nulio eurų siūlymą galėjo iš dalies lemti pirmenybė prisijungti prie tinklo.
Rugsėjo 2 dieną paskelbto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono dalyviai galėjo konkuruoti dėl kainos priedo prie elektros rinkos kainos „Nord Pool“ biržoje, jis būtų mokamas 12 metų, o maksimalus priedas būtų 3,86 euro už MWh.
Gegužę numatytame naujame aukcione planuojama paskirstyti 0,7 TWh kvotą.
