Europos komisija neseniai išleido pasiūlymus pastatų energinio naudingumo direktyvai. Ši direktyva nurodo minimalius energijos suvartojimo standartus pastatuose, kriterijus renovacijos procesams ir atsinaujinančios energijos įrenginių diegimui, siekiant įgyvendinti efektyvią klimato kaitos politiką. Siūlomi pakeitimai yra drastiškesni ir atspindi dabartinį Europos sąjungos siekį – pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 metų.
Jeigu nuo 2020 metų Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas naujai statomiems pastatams būti ne žemesnės nei A++ energinio naudingumo klasės, tuomet dabartiniai pakeitimai numato, kad nuo 2030 metų statybų rangovai turės suprojektuoti visai netaršius pastatus. Visai netaršūs pastatai – tai naujas standartas.
Tokie statiniai suvartoja žymiai mažiau energijos nei A++ klasės namai, o likusį suvartojamos energijos kiekį gauna iš atsinaujinančių energijos išteklių. Įpareigojimas statyti visai netaršius pastatus viešajame sektoriuje įsigaliotų nuo 2027 metų. Nauja direktyva pakelia ir taikomus kriterijus pastatų renovacijai – vykdant esminę pastatų renovaciją turi būti užtikrinta, kad pastatas suvartoja 100 proc. energijos pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių.
Reikšmingi ES pakeitimai paveiks ir šiuo metu įgyvendinamas priemones Lietuvoje. Dabartinė ilgalaikė renovacijos strategija numato, kad iki 2030 metų apie 8 proc. centrinės valdžios viešųjų pastatų ir savivaldybių viešųjų pastatų bus atnaujinami iki C energinio naudingumo klasės. Šių tikslų peržiūrėjimas yra prasmingas, norint įgyvendinti ES keliamas sąlygas ir paversti viešąjį sektorių sėkmingos renovacijos ir atsinaujinančios energijos integracijos pastatuose pavyzdžiu. Kai kurios šalys ir miestai Europoje jau supranta esminį viešojo sektoriaus vaidmenį kovojant prieš klimato kaitą, todėl imasi reguliacinių ir skatinamųjų priemonių, kurios užtikrina, kad visuomeninės paskirties pastatai butų tvarūs. Viena iš šių priemonių – masinis saulės modulių įrengimas ant viešųjų pastatų stogų.
Siekiant padidinti atsinaujinančios energijos vartojimą viešajame sektoriuje, Berlyno senatas nusprendė, kad visi visuomeninės paskirties pastatai, mokyklos ir universitetai turi naudoti tik iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją. Šiam tikslui įgyvendinti, senatas įpareigojo viešąjį sektorių įsirengti saulės šviesos energijos elektrines ant savo stogų iki 2024 metų. Pagal naują įstatymą, saulės moduliai turi uždengti visą galimą stogo plotą, o išimtys yra sudaromos tik toms institucijoms, ant kurių stogų saulės elektrinės yra techniškai neįmanomos.
Šio įsipareigojimo išpildymui Berlyno miesto administracija įkūrė „Saulės stogų biržą“, kuri padėjo sujungti viešųjų pastatų administratorius su saulės projektų vystytojais. Liuksemburgo nacionalinė strategija kovai prieš klimato kaitą numato, kad visi viešieji pastatai iki 2025 metų bus aprūpinti fotovoltinėmis sistemomis. Šiuo metu ant visų renovuojamų visuomeninės paskirties pastatų stogų yra įrengiamos saulės elektrinės, o naujų statybų projektai taip pat įtraukia fotovoltines vandens šildymo sistemas.
2017 metais Briuselio regionas įkūrė SolarClick programą, kurios tikslas – aprūpinti dauguma viešųjų pastatų saulės energija ir taip padvigubinti atsinaujinančios išteklių energijos gamybą mieste. Ši programa tęsėsi 3 metus ir aprūpino 150 pastatų saulės elektrinėmis. Saulės elektrinės buvo parūpintos Briuselio regiono administracijos, tad viešosioms institucijoms tereikėjo užtikrinti, kad stogas yra prieinamas saulės modulių montotuojams. Per pastaruosius metus saulės elektrinių įrengimas Briuselio mieste sparčiai augo ir 2020 metais pasiekė 197 MWp įrengtosios galios.
Viešasis sektorius galėtų lyderiauti atsinaujinančios energijos vartojime ir Lietuvoje. Tai parodytų valstybės pasiryžimą kovojant prieš klimato kaita bei pademonstruotų puikų pavyzdį į kurį gali lygiuotis ir kiti sektoriai. Ir tam tereikia įsipareigojimo, kad naujuose ir renovuojamose visuomeninės paskirties pastatuose saulės elektrinių įrengimas ant stogo taptų privalomas.
Tokio principo įgyvendinimas būtų žymiai palengvintas pasitelkus panašias skatinamasias ir pagalbines priemones, kurios suveikė ir kitose ES šalyse. Atsinaujinanti energetika jau skinasi kelią Lietuvoje ir bus neišvengiama ateityje, tad kodėl neaprūpinus mūsų pastatų žaliąja energija jau dabar?
