Pasak Žygimanto Vaičiūno, antradienį Europos Komisijai pateikta paraiška antrajam projekto etapui finansuoti bei Lietuvos ir Lenkijos susitarimas dėl jūrinės jungties „Harmony Link“ statybos žymi naują etapą sinchronizuojant tinklus su Europa.
„Mes kaip niekada arti sinchronizacijos projekto įgyvendinimo. Šių dviejų žingsnių žengimas šiandien mus priartina prie sinchronizacijos projekto negrįžtamumo stadijos (...) Tai, kas prieš trejus metus buvo idėja, per šį laiką paversta buvo konkrečiais projektais“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės antradienį pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką antrajam projekto etapui finansuoti. Lietuva prašo 462 mln. eurų.
Tai, kas prieš trejus metus buvo idėja, per šį laiką paversta buvo konkrečiais projektais.
„Paraiška pateikta antrajam sinchronizacijos projekto įgyvendinimo etapui. Savo apimtimi, savo suma yra rekordinė ne tik čia tarp Baltijos šalių, bet turbūt rekordinė visoje Europos Sąjungoje. Svarbu, kad prie paraiškos prisijungė ir Lenkija“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, pirmajam etapui buvo teikiama trijų Baltijos šalių paraiška dėl vidinės infrastruktūros finansavimo, o šiuo etapu pateikta paraiška kartu su Lenkija, nes vienas iš esminių šios paraiškos elementų ir akcentų yra Lietuvą ir Lenkiją sujungsianti jūrinė „Harmony Link“ jungtis.
EK atsakymo laukiama metų pabaigoje
Pasak Ž.Vaičiūno, Europos Komisijos sprendimo dėl finansavimo tikimasi rudenį.
„Rytoj užsidaro paraiškų priėmimo langas, tuo metu procedūra yra tokia, kad maždaug rugsėjo-spalio mėnesį yra priimami sprendimai Europos Komisijoje, kartu pritariant ir valstybėms narėms (...) Po to keletas mėnesių dar trunka finansavimo sutarties pasirašymas. Dėl to mes turime du etapus: Europos Komisijos sprendimo tikimės apie rugsėjo-spalio mėnesį, o pats finansavimo susitarimas, matyt, turėtų būti pasirašytas jau 2021 metų per pirmą ketvirtį“, – kalbėjo ministras.
Svarbiausias ir didžiausias sinchronizavimo projektas „Harmony Link“ – dėl jo „Litgrid“ ir Lenkijos PSE antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria abi šalys įsipareigoja lygiomis dalimis prisidėti prie jungties įrengimo.
„Harmony Link“ projekto investicijos yra 680 mln. eurų, tuo tarpu tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija paraiškoje įsitraukė sinchroninių kompensatorių projektus – visose šalyse po 74 mln. eurų. Primenu, kad pirmojoje paraiškoje jau buvo įtrauktas vienas sinchroninis kompensatorius (Lietuvoje – BNS), tai yra iš viso po tris kiekvienoje šalyje“, – spaudos konferencijoje sakė „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir bendrovės „Epso-G“ infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis.
Ministras akcentavo, kad „Litgrid“ ir PSE susitarimas apibrėžia įmonių bendradarbiavimą iki pat „Harmony Link“ veikimo pradžios.
„Šis susitarimas leis užtikrinti sklandų tolimesnį projekto įgyvendinimą. Taip pat svarbu paminėti, kad nuo politinio susitarimo pereiname prie įmonių įsipareigojimo, bet tai nėra tiktai įmonių susitarimas, tai yra dviejų valstybių susitarimas dėl strateginio projekto įgyvendinimo“, – sakė ministras.
„Litgrid“: darbai vyksta pagal planą
„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas teigia, kad visi darbai vyksta numatytu tempu.
„Paraiška pateikta, susitarimas su PSE operatoriumi dėl „Harmony Link“ pasirašytas, infrastruktūriniai pavyzdžiai: Pagėgiai-Bitėnai strateginis projektas baigtas, praeitą penktadienį vėlai vakare įjungta įtampa“, – kalbėjo D.Virbickas.
Pasak jo, šiuo metu toliau stiprinamas šalies perdavimo tinklas.
„Stipriname mūsų elektros sistemos „vartus“ į Vakarus, plečiame „LitPol Link“ jungtį Alytuje, tuomet stiprinamas tinklas aplink sostinę ir keičiamas Baltarusijos pasienis, tai daromi projektai, sujungsiantys Elektrėnus ir Vilnių statoma nauja linija, pradedame teritorijų planavimą sujungti Nemenčinę ir Trakų Vokę, tai Neries pastotė Nemenčinėje ir Vilniaus pastotė Trakų Vokėje (...)“, – sakė D.Virbickas.
Paraiška teikiama Europos Komisijai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF). Antrajame etape Latvija prašo 100 mln. eurų, Estija – 111 mln. eurų, Lenkija – 521 mln. eurų ES paramos. Šalys tikisi gauti maksimalią ES paramą – 75 proc.
Investicijų poreikis Lietuvoje antrajam etapui yra 474 mln. eurų, tačiau finansuoti prašoma 462 mln. eurų. „Litgrid“ paaiškino BNS, kad dalis kaštų nefinansuojami CEF.
2018 metais trys Baltijos šalys iš CEF gavo paramą pirmam sinchronizavimo etapui, kurio metu už 432 mln. eurų stiprinami šalių vidaus tinklai. Tuomet Lietuva, Latvija ir Estija gavo maksimalų galimą 75 proc. finansavimą – 323 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 125 mln. eurų.
Sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas ir prioritetinis ES projektas, kurio bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų.
