Konservatorių frakcijos susitikimas su ministru vyko kelios valandos iki Vyriausybės posėdžio, kur Ž.Vaičiūnas pateiks su Latvija ir Estija sutartą politinę deklaraciją, turinčią tapti pagrindu naujai Baltijos šalių elektros energijos prekybos metodikai su trečiosiomis šalimis.
Susitarime Latvija ir Estija pareiškia paramą Lietuvos siekiui neįsileisti į savo rinką jėgainėje pagamintos elektros, bet ginčus Lietuvoje kelia jų atsisakymas įsipareigoti šios elektros nepirkti pačioms.
Kritikai teigia, kad toks susitarimas paneigia daug metų trukusias Lietuvos pastangas įtikinti kaimynines šalis kartu su ja taikyti „nepirkimo politiką“, o Astravo elektra vis tiek pasieks Lietuvą.
Anot konservatorių, tai taps įmanoma todėl, kad per Lietuvos ir Baltarusijos infrastruktūrą toliau tekės didelis techninis elektros srautas, teoriškai skirtas užtikrinti Baltijos šalių energetikos sistemos patikimumui.
„Realiai nei Latvija, nei Estija neturi energetinės sienos su Baltarusija, jos turi tik su Rusija. (...) Latvija ir Estija neįsipareigodama pirkti baltarusiškos elektros aiškiai deklaruoja, kad šita elektra ateis per mus, per niekur kitur“, – frakcijos susitikime su ministru sakė parlamentaras Dainius Kreivys.
Susitarimą Vyriausybei teikianti Energetikos ministerija atremia, kad tik bendras susitarimas ir teleidžia užtikrinti, jog komercinis Astravo AE elektros srautas nepatektų į Lietuvą. Be to, jis įrodys Briuseliui Baltijos šalių vienybę, svarbią siekiant Europos Sąjungos (ES) paramos sinchronizacijos projekte.
Konservatorių frakcijos posėdyje Ž.Vaičiūnas tvirtino, kad Baltijos šalims būtina patvirtinti naują prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką iki Astravo AE paleidimo, nes senoji metodika galioja būtent iki šio įvykio.
Ministras taip pat pareiškė, kad Latvija ir Estija ruošėsi sudaryti dvišalį susitarimą be Lietuvos, o tai būtų atvėrę kelią tranzitiniam prekybai skirtos baltarusiškos elektros tekėjimui per šalį.
„Spalio mėnesį turėjo atsirasti dvišalė Latvijos ir Estijos metodika, kad naudojantis visa infrastruktūra būtų užtikrinta Latvijos ir Estijos prekyba baltarusiška elektra“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
„Tam, kad šito nebūtų, buvo su Europos Komisijos pagalba ir pastangomis organizuojamas trišalis regioninis susitarimas“, – pridūrė jis.
Žada siekti ir griežtesnio varianto
Pagal susitarimą, naujoji Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodika būtų pradėta taikyti iš karto, kai bus paleista Astravo elektrinė. Ji galios iki 2025 metų, kai bus baigtas Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas su Vakarų Europa.
Dėl šio susitarimo deramasi nuo pernai, tačiau Lietuvai, kaip ir daug metų iki tol, nepavyko įtikinti kaimynių baltarusiškos elektros nepirkti visoms kartu. Tokiam sprendimui pasipriešino Latvija, nors Lietuva ir Estija dėl „nepirkimo politikos“ buvo sutarusios šiemet vasario 14 dieną.
Ž.Vaičiūnas teigė, kad aktualiausias susitarimas su visomis trimis Baltijos šalimis dar galės būti tobulinamas, bet konservatoriai abejojo, ar Vyriausybei pritarus dabar suderėtai pozicijai derybose kas nors pasikeis.
„Kai jūs dabar susitariate dėl paties žemiausio varianto – nėra ko derėtis. Jūs priimate Maskvos ir Latvijos sąlygas. Nėra dėl ko derėtis – jūs paralyžiuojate derybų procesą“, – sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Ž.Vaičiūnas kartojo, kad galutinio susitarimo su Latvija ir Estija dar nėra, bet pabrėžė darantis viską, jog jis būtų įmanomas.
„Jeigu jūs galvojate, kad čia yra vienos dienos klausimas, jūs labai klystate. Tai yra kiekvienos dienos juodo darbo klausimas. (...) Mes prieš geopolitinę įtaką bandome kovoti techniniais mechanizmais, tai jūs supraskite, kokio lygio tai yra darbas“, – kalbėjo energetikos ministras.
„Gali būti variantas, kad vasario 14 dienos redakciją pasiūlome Latvijai, Estijai ir Europos Komisijai ir tada tikimybė būtų fifty fifty – 50 proc., kad bus priimta, 50 proc., kad nepriimta. Tai mes tas pasekmes irgi suprantame, bet galime tokį variantą irgi teikti“, – pridūrė jis.
Galiausiai posėdžio pabaigoje ministras pripažino, kad pateiks Vyriausybei alternatyvų – siūlys variantą patvirtinti dabar tarp trijų šalių suderėtą susitarimą, taip pat pateiks siūlymą tęsti derybas, siekiant susitarti dėl „nepirkimo politikos“ visoms trims šalims.
Anot Energetikos ministerijos, dabartinis susitarimas leistų nenaudoti Lietuvos ir Baltarusijos infrastruktūros Baltijos šalių prekybai su trečiosiomis šalimis.
Susitarimu taip pat numatoma sukurti elektros kilmės sertifikatų mechanizmą elektrai iš trečiųjų šalių.
Energetikos ministerija teigia, kad tai reikalinga siekiant ateityje atpažinti elektrą, patenkančią per Latvijos ir Rusijos sieną, o tam Lietuva šiuo metu neturi jokių priemonių. Kilmės sertifikatų mechanizmo idėja skolinama iš europinės tvarkos, leidžiančios identifikuoti kilmę elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Landsbergis: būsite vienoje eilėje su Brazausku
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis perspėjo, kad dabar suderėtas susitarimas yra žalingas Lietuvos interesams. Jis kartojo argumentą, kad baltarusiai išnaudos per Lietuvą tekėsiantį techninį elektros srautą prekybai su kitomis Baltijos šalimis, tačiau, anot politiko, dar skaudesnė jam yra politinė situacija.
„Mūsų kalbos apie mūsų atsikirtimą, mūsų kalbos apie nepirkimą eina perniek, nes mes įsipareigojame mūsų draugams. Latviai ir estai turės mūsų parašą, kad mes leisime jiems pirkti. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju norėdami priimti suverenius sprendimus turėsime keisti sutartį su savo artimiausiais draugais, su kuriais mus sieja komerciniai ryšiai, prekybos ryšiai, gynybos ryšiai, kiti dalykai“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Aš atsimenu (...) tas visas Maišiagalas, visus tuos dalykus, apie kuriuos mums tuometinė Brazauskų valdžia aiškindavo, kad čia tik technika, čia jokios politikos. Po to mes įlipome į „Gazprom“ tinklus, parduotus mūsų resursus ir gausybę įsipareigojimų, kuriuos jūs pats, būdamas Sekmoko ministerijoje, turėjote ardyti. Dabar klausimas, kas ardys po jūsų?“ – tvirtino parlamentaras.
„Prie jūsų pavardės bus parašyta vieną dieną, kad šitas žmogus kartu su Brazausku ir kitais pridarė dalykų Lietuvai, kuriuos po to jaunesni už jus, jaunoji karta, turės ateiti ir valyti“, – pridūrė jis.
Gegužę į Astravo jėgainę buvo atvežtas branduolinis kuras pirmajam reaktoriui. Balandžio viduryje Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius pranešė, jog Astravo elektrinės pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas“ numatytas liepos mėnesį, o prijungimas prie Baltarusijos energetikos sistemos – „kažkuriuo metu tarp rugsėjo ir spalio“.
