„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ž.Vaičiūnas: Ukraina domisi Lietuvos patirtimi gamtinių dujų srityje

Dujų tiekimo šaltinius diversifikuoti siekianti Ukraina aktyviai domisi Lietuvoje įgyvendintais ir dar planuojamais projektais – Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu, būsimu Lietuvos-Lenkijos dujotiekiu (GIPL), sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Akivaizdus matomas jų interesas ir labai konkretūs ieškojimai tų kelių, kaip užtikrinti pačią konkurencingiausią dujų tiekimo alternatyvą“, – po antradienio susitikimo Vilniuje su Ukrainos politikos ir energetikos ekspertais BNS sakė Ž.Vaičiūnas.

Pasak jo, GIPL atvertų naujas galimybes Lietuvai bendradarbiauti su Ukraina dujų tiekimo srityje.

„Be abejo, šiuo atveju mes kalbame apie teorines galimybes, yra tariamasi ir galvojama, kaip būtų galima sukurti tam tikrą rytų Europos dujų centrą – tai būtent užtikrinti dujų tiekimą taip pat ir į Ukrainą. Tokia galimybė taip pat analizuojama, apie ją kalbama“, – sakė ministras.

„Forsuojami „Nord Stream 2“ statybos darbai labai aiškiai parodo tai, kad visuomet alternatyva buvo „Nord Stream“ prieš dujų tranzitą per Ukrainą.

Jo teigimu, Lietuvos sprendimai dėl SGD terminalo išpirkimo, ilgalaikio terminalo egzistavimo daro Lietuvą įdomią Ukrainai, nes „mes taip pat matomi kaip vieni iš partnerių importuojant suskystintas gamtines dujas.“

Ministro teigimu, Rusijai skubant užbaigti dujotiekį Baltijos jūroje „Nord Stream 2“, lieka atviras klausimas, ar tas projektas nepaveiks dujų tranzito per Ukrainą. Vis dėlto Europa pasirengusi galimiems tiekimo sutrikimams.

„Tiekimo saugumo prasme natūralu, kad dujų saugyklos Europoje ir pačioje Ukrainoje yra paruoštos, pripildymo lygis kaip niekada aukštas. Viena vertus, tai yra tam tikra paguodžianti žinia, kad dujų tiekimo saugumo krizių turbūt nereikėtų tikėtis“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

Šiemet baigiantis Ukrainos dujų tranzito sutarčiai su Rusijos monopolininke „Gazprom“, ministras teigė, kad dabar esminis klausimas, kas bus po sausio 1 dienos, – ar tranzitas bus pratęstas ir kokiomis sąlygomis.

„Forsuojami „Nord Stream 2“ statybos darbai labai aiškiai parodo tai, kad visuomet alternatyva buvo „Nord Stream“ prieš dujų tranzitą per Ukrainą. Tai, jeigu tie srautai bus išlaikomi ir susitarimas bus pasiektas, tai bus galima traktuoti, kad iš tikro „Nord Stream 2“ nekelia grėsmės tranzitui per Ukrainą. Ar tai įvyks, labai atviras klausimas“, – sakė ministras.

„Ir, jeigu tas tranzitas bus sumažintas iš esmės arba jo nebeliks, tai reikš viena, kad Rusijos anksčiau deklaruota pozicija, kad Ukraina tikrai nebus apeinama, ji tiesiog nebus įgyvendinta“, – pridūrė Ž.Vaičiūnas.

Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministras Oleksijus Orželas antradienį ICTV televizijos eteryje pavadino nepriimtinu jo šaliai Rusijos koncerno „Gazprom“ pateiktą pasiūlymą dėl gamtinių dujų tranzito pratęsimo nuo 2020 metų.

„Gazprom“ pirmadienį pasiūlė pratęsti sutartį vieneriems metams arba pasirašyti naują sutartį, kuri galiotų vienerius metus. Tačiau Rusijos dujų monopolininkė bendradarbiavimo su Ukraina pratęsimui iškėlė sąlygų, tarp kurių – abipusių pretenzijų tarptautiniame arbitraže atsisakymas ir visų teisminių ginčų nutraukimas.

O.Orželas vis dėlto išreiškė viltį, kad šalys sugebės grįžti prie konstruktyvaus dialogo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs