Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Briuselyje svarstys projekto galutines technines detales. Joms pritarus, Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai kartu su Lenkijos operatoriumi PSE kitą savaitę pateiks paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklui (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos zonos išplėtimo.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad siūlomas galutinis projekto scenarijus numato, be dviejų jungčių su Lenkija – esamos „LitPol link“ jungties ir naujo jūrinio kabelio statybos, įrengti sinchroninius kompensatorius, būtinus, jei nutrūktų jungtis „LitPol Link“ ir sistema veiktų „salos“ režimu.
„Kalbame apie tris techninius dalykus, kurie padeda mums sinchronizuotis, tai yra esama „LitPol Link“ jungtis, kuri perspektyvoje turėtų būti sinchroninė, taip pat asinchroninė jungtis – jūrinis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir trečias dalykas yra papildomi techniniai sprendimai – vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai, apie kuriuos buvo užsiminta ir politiniame susitarime kaip tam tikra opcija, tik nebuvo aiškus jų skaičius, jų techninės galimybės pritaikyti mūsų sistemai“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Jis neatskleidė, kiek ir kur tokių kompensatorių būtų įrengta. Anot jo, jų pritaikymo Baltijos šalyse galimybė buvo patikrinta, remiantis kai kurių Italijos salų praktika.
Neoficialiomis BNS žiniomis, kompensatoriai būtų įrengti Latvijos ar Estijos hidroelektrinėse bei kituose hidroįrenginiuose, pavyzdžiui, Kruonio HAE. Numatomi du scenarijai: įrengus mažiau tokių kompensatorių (vienas kainuotų apie 25 mln. eurų), reikėtų mažiau investicijų, bet didesnių operacinių kaštų, o jų įrengus daugiau, pastarieji, skaičiuojama, būtų mažesni maždaug 100 kartų.
Energetikos ministro teigimu, Baltijos šalys suinteresuotos, kad jų operaciniai kaštai, tai yra sistemos išlaikymo kaina, būtų kuo mažesnė, o didžiąją investicijų dalį – 75 proc. – turėtų padengti ES.
Pasak Ž.Vaičiūno, Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai birželį pasirašius politinį susitarimą dėl sinchronizavimo, buvo sutarta atlikti papildomą vadinamosios dinaminės studijos tyrimą, kuris įvertintų konkrečių techninių sinchronizavimo sprendinių kaštus.
„Esminis dalykas yra sistemos saugumo, stabilumo, patikimumo užtikrinimas už priimtiną kainą. Tai to papildomo vertinimo esmė ir buvo patikrinti patikimumą ir kainą, ir manau, kad artėjame prie sutarimo. (...) Manau, kad esame tame etape, kai buvo atrasti tie techniniai sprendimai, kurie leistų užtikrinti tiek patikimumą, tiek tinkamą kainą Baltijos šalims“, – BNS teigė Ž.Vaičiūnas.
Jis tikisi, kad penktadienį visos 4 šalys pritars techniniams projekto sprendiniams.
„Tikiuosi, kad visos Baltijos šalys ir Lenkija pritars šiam scenarijui, duos jam „žalią šviesą“ ir tuomet galėtume judėti link kito etapo, tai yra paraiškos ENTSO-E, oficialiai pradėti ENTSO-E procedūrą, kas yra esminis žingsnis sinchronizacijos procese“, – pridūrė energetikos ministras.
Ž.Vaičiūnas mano, kad artėjantys rinkimai visose trijose Baltijos šalyse nesutrukdys sklandžiam projekto įgyvendinimui.
„Kalbant apie Latviją ir Estiją, manau, taip, visuomet galime kalbėti apie politinius ciklus, rinkimus (...) Mūsų stiprybė būtų ta, kad mes sinchronizaciją atskirtume nuo politinių ciklų, nes manau, visos vyriausybės rėmė ir toliau turėtų remti sinchronizaciją ir būtent šio penktadienio BEMIP susitikimas, tikiuosi, tai turėtų parodyti – turėtume pademonstruoti, kad šis projektas įgyvendinamas, nepriklausomai nuo rinkimų vienoje ar kitoje šalyje“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
BEMIP grupei penktadienį uždegus „žalią šviesą“ projektui, Lenkija iki rugsėjo 21 dienos pateiks paraišką ENTSO-E, o Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“ iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo.
Paraiška antrajam etapui būtų teikiama kitų metų pavasarį.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai praėjusią savaitę susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“, gavusios ES paramą.
Šis susitarimas yra vienas iš reikalavimų, operatoriams kreipiantis dėl Europos Sąjungos lėšų, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.
Anksčiau skelbta, kad visas sinchronizavimo projektas kainuos apie 1 mlrd. eurų. Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – neoficialiomis žiniomis, jo vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų.
Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
