Gruodį atplėšus vokus su septynių dalyvių pasiūlymais, trys iš jų nurodė vienodą pageidaujamą kainos priedą – 0 eurų už megavatvalandę, todėl jie įvardyti potencialiais aukciono laimėtojais.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informavo BNS, kad patikslintus siūlymus antrajam aukciono etapui pateikė visi trys dalyviai.
Tarybos pirmininkė Inga Žilienė paaiškino, jog aukciono laimėtojus planuojama paskelbti VERT posėdyje sausio viduryje.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad tik patys investuotojai gali atsakyti, kodėl pasirinko 0 eurų siūlymą, bet tai gali reikšti jų optimizmą dėl rinkos kainų ateityje. Jis spėja, kad visi dalyviai aukcione konkuruos vėjo energetikoje.
„Tai visų pirma rodo, kad vėjo energetikos technologijos – čia, greičiausiai, vėjo elektrinės, – pinga ir jau dabar galima gaminti energiją rinkos sąlygomis ir investuoti tokiomis sąlygomis pelningai. (...) Matome kitose šalyse, kur vis daugėja tokių aukcionų rezultatų, kur arba rinkos kainomis, arba labai arti rinkos kainų“, – BNS sakė M.Nagevičius.
Pasak jo, lūkesčius dėl aukštesnių nei dabar rinkos kainų gali lemti bent dvi aplinkybės: ateityje numatyta jungčių su Lenkija, esančia aukštų kainų zonoje, plėtra, taip pat Lietuvos pasiryžimas riboti elektros patekimą iš Rytų, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė.
„Dėl Astravo elektrinės elektros patekimo į Lietuvą ribojimo ir iš viso ribojimo iš Rytų atitekančios energijos – ne dėl to, kad konkrečiai Astravas ar ne Astravas, – bet esmė yra ta, kad mažinama pasiūla elektros rinkoje ir tai didina kainą“, – aiškino LAIEK prezidentas.
M.Nagevičius taip pat daro prielaidą, kad dalyvauti aukcione su nuliniu priedu plėtotojai pasirengę ir todėl, kad galbūt konkuruoja dėl ribotų galimybių būti prijungtiems prie tinklo.
„Investuotojai bijo, kad kai ateis laikas prijungti vieną arba kitą vėjo jėgainę, tai prioritetas bus sudaromas tai, kuriai laimėjo aukcioną. (...) Čia mano toks paaiškinimas“, – sakė M.Nagevičius.
VERT pirmininkė I.Žilienė anksčiau teigė, jog nulinis priedas rodo, kad tiek dabartinė kaina biržoje, tiek jėgainių įrengimo kaštai leidžia gamintojams veikti rinkos sąlygomis.
Kiti keturi dalyviai aukcione siūlė nuo 0,56 iki 3,86 euro už MWh kainos priedą.
VERT skelbia, jog mažiausias pasiūlytas priedo dydis negali būti mažesnis nei 0 eurų, tačiau gali būti lygus 0 eurų už MWh.
Rugsėjo 2 dieną paskelbtame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gali varžytis atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – vėjo, saulės, biodujų, biomasės – energijos plėtotojai. Jame skirstoma 0,3 TWh metinės gamybos kvota.
Aukciono dalyviai konkuruoja dėl kainos priedo prie elektros rinkos kainos „Nord Pool“ biržoje, jis bus mokamas 12 metų. Maksimalus galimas kainos priedas yra 3,86 euro už MWh.
Pirmojo aukciono metu nepaskirsčius visos planuojamos išdalyti metinės kvotos, likęs nepaskirstytas kiekis bus įvertintas nustatant ateityje planuojamų aukcionų kvotas.
Spalį Vyriausybė nustatė ir trijų naujų aukcionų grafiką 2020-2022 metams. Kiekvienam iš jų numatyta paskirstyti po 0,7 TWh metinės elektros gamybos.
