Todėl, pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nario Donato Jaso, ateityje gali būti pasiūlyta patiems aukcionų laimėtojams primokėti už šią pirmenybę. Vis dėlto ši idėja reikalauja išsamesnių diskusijų ir įstatymų pakeitimų, todėl mažai tikėtina, kad jis galiotų jau antrajam aukcionui gegužę.
Tarptautinės tyrimų bendrovės ICIS energetikos analitikė Vija Pakalkaitė, be kita ko, mano, kad dalis plėtotojų aukcione dalyvavo tiesiog mokydamiesi ir tikrindami, kaip veikia aukcionų sistema.
Paskata – ilgalaikės sutartys ir infrastruktūra
D.Jaso teigimu, aukcione investuotojų pasiūlytas nulio eurų kainos priedas nustebino, bet kartu reguliuotojas „nepersistengė“, pasiūlęs 3,86 euro už megavatlvandę priedą.
„Mus nustebino aukciono dalyvių pasiūlytas priedas, nes kai mes tvirtinome didžiausią atskaitinę kainą, rinkos dalyviai skundėsi dėl to, kad jis yra per mažas“, – BNS sakė atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių kuruojantis D.Jasas.
Anot jo, tokie vystytojai dalyvavo aukcione galbūt dėl pirmenybės prisijungti prie tinklo, nors tai aktualu žvelgiant į kelerių metų perspektyvą.
Pasak jo, vienas iš veiksnių, kuris galėjo nulemti pasiūlytą nulinį priedą, yra Seime svarstomas Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pataisos, numatysiančios galimybę sudaryti tiesioginius kontraktus su vartotojais, vadinamuosius PPA (angl. power purchase agreement).
„Automatiškai tada šitie projektų vystytojai gali elektrą parduoti brangiau tiesiogiai su sutartu klientu. Biržos kaina jiems nebėra kaip esminis aspektas, kuris nulemia jų verslo planą“, – aiškino VERT narys.
Anot jo, tokie vystytojai dalyvavo aukcione galbūt dėl pirmenybės prisijungti prie tinklo, nors tai aktualu žvelgiant į kelerių metų perspektyvą.
„Tikėtina paskata yra pirmumo teisė persiųsti elektros energiją (...) Jeigu išsivysto vėjo parkai tam tikrame taške – vieni sudalyvavę aukcione, kiti nedalyvavę aukcione – tuomet atsiranda perteklius. Jeigu toje atkarpoje perteklius, tai automatiškai pirmumo teisę turi tie, kurie laimėjo aukcioną“, – sakė D.Jasas.
„Šiuo metu skatinimo sąlygos yra dvi: priedas ir persiuntimo pirmenybė. Kadangi priedas – nulis, tai liko tiktai viena skatinimo sąlyga – persiuntimo pirmenybė“, – apibendrino VERT narys.
Tarptautinės tyrimų bendrovės ICIS energetikos analitikė Vija Pakalkaitė BNS taip pat sakė, kad viena esminių motyvacijos priemonių plėtotojams buvo būtent persiuntimas pirmumo teise.
„Dabartinė lietuviška atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) paramos sistema suteikia energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių persiuntimą pirmumo teise (angl. priority dispatch) tiems gamintojams, kurie patenka į paramos sistemą. Kadangi aukcionas laimėtas su nulio eurų premija, manome, kad prioritetinis elektros paskirstymas buvo viena pagrindinių motyvacijų teikti nulinį kainos pasiūlymą“, – komentavo V.Pakalkaitė.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius BNS anksčiau taip pat išsakė prielaidą, kad plėtotojai dalyvauja aukcione su nuliniu priedu, nes konkuruoja dėl ribotų galimybių būti prijungtiems prie tinklo.
Perspektyva - minusinis priedas
VERT narys D.Jasas, paklaustas, ar ateityje aukcionuose tai pat bus siūlomas nulinis priedas, teigė, kad tai veikiausiai priklausys nuo to, ar juose dalyvaus pirmojo aukciono plėtotojai, ar bus ir kitų.
„Jeigu bus potencialių naujų dalyvių, kurie prisijungs, taip – galime tikėtis vėl nulių. Nes jeigu tų dalyvių skaičius bus toks, koks buvo šiandien, tikėtina, kad gali būti ir ne nulis. (...) Turime 0,7 TWh naujo aukciono kvotą likusiems dalyviams, kurie dabar nebuvo pripažinti nugalėtojais, ten susumavus juos, man rodos, labai panašus skaičius gaunasi“, – sakė D.Jasas.
Anot jo, tikėtina, kad naujo aukciono laimėtojų bus ne vienas.
Rengiantis naujiems aukcionams gali būti tobulinamos procedūros, be to, planuojama tartis su Energetikos ministerija, ar dalyviai galėtų siūlyti mažesnį nei 0 eurų kainos priedą, tai yra, patys primokėti už persiuntimo prioritetą.
„Diskusija turėtų būti ir su Energetikos ministerija (...), ar galima siūlyti žemiau nulio, nes šiuo metu yra skatinimo priemonė, kad yra primokamas priedas, bet, jeigu yra tokia situacija (siūlomas 0 eurų priedas – BNS), gal svarstyti atvejį, kad rinkos dalyvis, kuris dalyvavo aukcione, jis sumoka už tai, kad turi pirmumo teisę persiųsti elektros energiją. Vadinant žargoniškai, minusinis kainos priedas“, – sakė D.Jasas.
Anot jo, tam reikės peržvelgti įstatymus, tad mažai galimybių, kad tokia iniciatyva būtų įgyvendinta antrajame aukcione.
Tuo metu V.Pakalkaitė mano, kad dalis plėtotojų aukcione dalyvauja iš dalies mokydamiesi, ruošdamiesi ateičiai.
„Dažnai, kai šalis turi iš anksto suplanuotą aukcionų grafiką keleriems metams į priekį, kai kurie dalyviai pirmajame aukcione dalyvauja mokymosi tikslais – su mažais pajėgumais tiesiog tikrina, kaip veikia aukcionų sistema. Tada jau kituose aukcionuose jie būna geriau pasiruošę. Taip galėjo būti ir su dalimi į antrąjį turą nepatekusių aukciono dalyvių“, – sakė V.Pakalkaitė.
Antrajame aukciono etape dalyvavo trys vėjo energetikos plėtotojai, siūlę nulio eurų priedą.
Pirmąjį Lietuvoje technologiškai neutralų aukcioną žaliajai energetikai remti laimėjo užsienio kapitalo bendrovė „Windfarm Akmenė One“, Akmenės rajone ketinanti statyti iki 18 vėjo jėgainių parką, kurio bendra galia sieks 90-101 megavatą.
Aukciono laimėtoja, užtikrinsianti visą aukcionui skirtą 0,3 TWh metinę gamybos kvotą, bet negausianti skatinamojo priedo prie rinkos kainos, oficialiai paskelbta ketvirtadienį.
Antrajame aukciono etape dalyvavo trys vėjo energetikos plėtotojai, siūlę nulio eurų priedą.
Rugsėjo 2 dieną paskelbto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono dalyviai galėjo konkuruoti dėl kainos priedo prie elektros rinkos kainos „Nord Pool“ biržoje, jis būtų mokamas 12 metų, o maksimalus priedas būtų 3,86 euro už MWh.
