Pirmoji jų – po truputį mažėjanti Covid-19 pandemijos įtaka pasaulio ekonomikai, kurį rodo tiek optimistiškesni lūkesčiai dėl jos atsigavimo, tiek ir dalies didžiųjų pasaulio ekonomikų augimas. Pavyzdžiui, „Reuters“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, JAV BVP ūgtelėjo 6,4 proc., o Kinijos 18,3 proc.
Antrasis dujų kainų augimą lėmęs veiksnys, kurį pajutome visi – neįprastai šalta ir iki pat balandžio užsitęsusi žiema. Natūralu, kad tokie orai reikalavo didesnių suvartojamos šilumos kiekių, o tai kartu į viršų kėlė ir dujų paklausą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, balandį gamtinių dujų paklausa Europoje vidutiniškai išaugo net 45 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu pernai.
Pastaruoju metu Europoje šalia išaugusios dujų paklausos stebime ir krentančią jų pasiūlą – tai dar viena kainų augimo priežastis. Tokia situacija susiklostė dėl didelių planuotų, o ir neplanuotų dujų infrastruktūros remonto darbų Norvegijoje. Duomenų platformos „Argus“ duomenimis, dėl šios priežasties dujų eksportas iš Norvegijos į Didžiosios Britanijos vamzdynus sumažėjo apie 45 mln. kubinių metrų gamtinių dujų per dieną balandžio mėnesį. Per pirmąsias dešimt gegužės dienų įvyko dar keletas neplanuotų darbų, dėl ko dujų eksportas į Didžiąją Britaniją bei žemyninę Europos dalį buvo apribotas daugiau nei 10 milijonų kubinių metrų per dieną papildomai. Tarptautinės tyrimų bendrovė ICIS prognozuoja, kad gegužę Norvegijos dujų gavybos pajėgumai bus apriboti maždaug 85 mln. kubinių metrų per dieną, o piką pasieks tik birželio viduryje.
Be to, gamtinių dujų pasiūlos mažėjimui įtakos turėjo ir momentinių suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių trūkumas Atlanto baseine. Nuo balandžio antrosios pusės yra stebimas didelis momentinių SGD krovinių kreipimas į Aziją. To priežastis paprasta: kainų skirtumas tarp Rytų Azijos dujų kainų indekso EAX ir europinio TTF kainų indekso tapo tokiu, kad SGD pardavėjams labiau apsimoka kreipti krovinius į Aziją, kartu paliekant mažesnę jų pasiūlą Europoje.
Šiuo metu Azijos SGD kainos birželio tiekimui siekia 28,3 eurus už MWh. O dar balandžio 1 d. kaina tesiekė 19,8 eurus už MWh. Tokį kainų kilimą lemia auganti Rytų Azijos valstybių, ypatingai Kinijos, dujų paklausa. O mažesnė momentinių SDG krovinių pasiūla Atlante reiškia ir mažesnį dujų tiekimą iš Europos SDG terminalų. Per pirmąsias dešimt gegužės dienų, iš Europos SGD terminalų į dujų vamzdynus Europoje buvo tiekiama ketvirtadaliu mažiau dujų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įtakos pasiūlos mažėjimui turėjo ir sumažėję Rusijos dujų eksporto srautai į Europą. Gegužę Rusija nenominavo dujų eksporto per Ukrainos Sudžos dujų apskaitos stotį, kas tranzitinius dujų srautus per Ukrainą sumažino 63,7 mln. kubinių metrų per dieną.
Augantis vartojimas ir mažėjanti pasiūla kartu lėmė ir mažesnį Europos dujų saugyklų pildymą. Šis faktorius itin svarbus. Kuo mažiau dujų lieka saugyklose, tuo labiau Senasis žemynas lieka priklausomas nuo dujų importo žiemos metu. O tai, atitinkamai, augina kainą ir sukuria prielaidas stipresniam jos svyravimui rinkoje.
Galiausiai paskutinioji priežastis – auganti apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina. Dabar ji siekia virš 55 eurų už toną, nors dar vasario pradžioje buvo ties 32 eurų riba. Aukštos išlieka ir kitų žaliavų, naftos, anglies, metalų, kainos. Savo ruožtu rinkos analitikai neįžvelgia fundamentalių priežasčių žaliavų kainų kritimui artimiausiu metu dėl spartaus Azijos ir JAV ekonomikos atsigavimo bei kylančios infliacijos pasaulio rinkoje.
