Žiemą nesušalsime: kaip paruoštas vamzdynų tinklas, kurio ilgis nuo Vilniaus siektų Stokholmą

Naujas šildymo sezonas Vilniaus mieste jau prasidėjo: nuo praėjusios savaitės šyla ne tik sostinės ugdymo ir sveikatos įstaigų patalpos, bet ir daugiabučiai, įstaigos, kiti pastatai, kurie yra prisijungę prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Vilnius
Vilnius / Partnerio nuotr.

„Atrodytų, paprasta – užkūrei katilinę, atsukai sklendes ir šiluma čiurlena į kiekvienus namus. Tačiau centralizuotas šilumos tiekimas yra didžiulė įvairių ir sudėtingų technologinių procesų sistema, o šilumos perdavimo vamzdynai – tarsi plačiai išsiraizgęs kraujagyslių tinklas“, – sako sostinės įmonės Vilniaus šilumos tinklai vadovas Gerimantas Bakanas.

Pasak jo, tam, kad visas šis sudėtingas mechanizmas užtikrintai veiktų, būtina nuolatinė jo priežiūra, kontrolė, remontai, renovacijos, naujų technologijų pritaikymas, reikalingo kuro, vandens kiekių užtikrinimas ir kitos priemonės. Sunku būtų rasti tinkamiausią laiką metuose atlikti sistemoje naudojamų įrenginių ir vamzdynų patikros bei remonto darbus, nes net ir vasarą centralizuoto šilumos tiekimo procesai nesustoja, jie tik veikia sumažina apimtimi (gaminamas termofikacinis vanduo karštam vandeniui paruošti vartotojų pastatuose).

R. Siniaus nuotr./Žiemą nesušalsime: kaip paruoštas vamzdynų tinklas, kurio ilgis nuo Vilniaus siektų Stokholmą
R. Siniaus nuotr./Žiemą nesušalsime: kaip paruoštas vamzdynų tinklas, kurio ilgis nuo Vilniaus siektų Stokholmą

Visgi liaudies išmintis primena amžiną tiesą: roges ruošti reikia vasarą, o ratus – žiemą. Tad ir Vilniaus gyventojams šilumą ir karštą vandenį tiekianti VŠT neturi laisvalaikio šiltuoju metų laiku. Maža to, jausdama atsakomybę už daugiau kaip 200 tūkst. šilumos vartotojų komfortą, ji primena visiems kitiems šilumos tiekimo grandinėje dalyvaujantiems subjektams – pastatų savininkams, administratoriams, nepriklausomiems šilumos gamintojams ir kitiems – apie būtinybę laiku ir tinkamai pasiruošti naujam šildymo sezonui.

Kaip ir kasmet VŠT savo pasiruošimo darbus užbaigia įpusėjus rugsėjui. Šiemet nuo gegužės pradžios įmonė vykdė suplanuotus profilaktinius (hidraulinius) šilumos vamzdynų bandymus – jų buvo pusė šimto. Atliktų bandymų rezultatai – nustatyti 83 įvairaus masto ir sudėtingumo defektai, jie visi yra pašalinti.

VŠT Perdavimo tinklo dep. vadovo Algimanto Sadausko teigimu, statistika rodo, kad kasmet nustatomų defektų skaičius įmonės šilumos perdavimo tinkle mažėja, pvz., 2016 m. jų skaičius siekė 115 vnt., 2017 m. – 102 vnt., 2018 m. – 87 vnt.

Partnerio nuotr./Žiemą nesušalsime: kaip paruoštas vamzdynų tinklas, kurio ilgis nuo Vilniaus siektų Stokholmą
Partnerio nuotr./Žiemą nesušalsime: kaip paruoštas vamzdynų tinklas, kurio ilgis nuo Vilniaus siektų Stokholmą

„Nuolatinė priežiūra didina šilumos tiekimo patikimumą, mažina nuostolius, o svarbiausia – trumpina karšto vandens išjungimo laiką gyventojams dėl vykdomų hidraulinių bandymų ir vamzdynų remonto. Šįmet vidutinė karšto vandens išjungimo trukmė dėl minėtų darbų siekė mažiau kaip dvi paras, tai bene geriausias rodiklis Lietuvoje“, teigia A.Sadauskas.

Iki šildymo sezono pradžios įmonė užbaigė du didelio masto ir svarbos šilumos tinklų rekonstravimo projektus: vienas iš jų apima teritoriją nuo Elektrinės g. iki pat Geležinio Vilko g. ir Savanorių pr., antrasis – Vandentiekio ir Eglių gatves.

„Visi šie projektai yra labai svarbūs, kadangi rekonstruojamų šilumos tinklų amžius siekia 30–60 metų. Neabejotinai šių rekonstrukcijų naudą pajus daugiau kaip 100 tūkst. namų ūkių, kas sudaro apie 20 proc. visų Vilniaus miesto gyventojų“, sako A.Sadauskas.

Šįmet VŠT rekonstravo 53,73 km (pagal sąlyginį 100 mm diametrą) vamzdynų, o nutiestų naujų vamzdynų ilgis siekia 1,77 km. Prie šilumos perdavimo tinklo bendrovė prijungė 19 naujų objektų (1 mokyklą, 1 vaikų darželį, 12 gyvenamųjų namų, 4 administracinius ir kitos paskirties pastatą) – bendra prijungtų šilumos įrenginių projektinė šilumos galia siekia 9,305 MW.

Šiais metais VŠT iš viso vykdo devynis šilumos tinklų rekonstravimo investicinius projektus, kuriems skirta Europos Sąjungos fondų parama (7,4 mln. eurų). Geografinis visų šių projektų išsidėstymas apima beveik visą Vilniaus miestą – rekonstruojami ilgiausiai eksploatuojami tinklai įvairiuose Vilniaus miesto mikrorajonuose (pradedant Žirmūnais ir baigiant senamiesčiu).

R. Siniaus nuotr./Žiemą nesušalsime: kaip paruoštas vamzdynų tinklas, kurio ilgis nuo Vilniaus siektų Stokholmą
R. Siniaus nuotr./Žiemą nesušalsime: kaip paruoštas vamzdynų tinklas, kurio ilgis nuo Vilniaus siektų Stokholmą

Kaip ir kasmet, vasarą VŠT vykdė remonto bei rekonstrukcijos darbus ir šilumos gamybos objektuose, daugiausia jų – antrosios elektrinės teritorijoje, kur įrengtos biokuru ir gamtinėmis dujomis kūrenamos katilinės, chemijos ūkio laboratorija ir tinklo valdymo dispečerinis centras.

„Naują šildymo sezoną pasitinkame ramūs, nes visus suplanuotus darbus suspėjome atlikti laiku, o jų buvo tikrai nemažai. Mūsų perdavimo tinklas jau siekia apie 750 kilometrų, tai beveik tiek pat, koks yra atstumas nuo Vilniaus iki Stokholmo. Įvairios paskirties pastatuose įrengtų šilumos punktų skaičius siekia maždaug 7000, per juos mūsų tiekiama šiluma pasiekia daugiau kaip 200 tūkstančių klientų. Taigi, esame didžiausia šilumos gamybos ir tiekimo bendrovė Lietuvoje, todėl mūsų pasiruošimo naujam šildymo sezonui darbų apimtys yra didžiausios. Dėkojame klientams už supratimą ir pasitikėjimą mumis, už kantrybę, kuomet vykdant darbus laikinai būdavo išjungiamas karštas vanduo. Visos mūsų pastangos tinkamai pasiruošti šaltajam metų laikui yra skiriamos tam, kad klientai galėtų džiaugtis šiltų namų jaukumu“, – sako VŠT vadovas Gerimantas Bakanas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis