„Preliminariu vertinimu, panašu, kad vertinant kaštus ir naudas, turbūt tos naudos yra pakankamai mažos, ir tai reiškia, kad nelabai yra daug to pozityvo, kad tas projektas būtų įgyvendintas. Nauda rinkos prasme nėra tokia, kad galėtume rimtai kalbėti apie šio projekto perspektyvas. Bet kol kas kaip galimybė toks projektas yra“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, vertinant Baltijos šalių elektros rinkas, Lietuva ir Latvija yra vienoje kainų zonoje, o Estija – kitoje, be to, jungties tarp Estijos ir Latvijos pralaidumas yra mažas, vadinamasis „butelio kaklelis“.
Antros „NordBalt“ linijos kaštų ir naudos analizę atlieka elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Jos atstovas Giedrius Karsokas BNS sakė, kad tyrimą numatoma baigti šių metų lapkritį.
„Kadangi tai susiję su kaštais ir nauda visai rinkai, visam regionui, tai tas vertinimas buvo daromas ENSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija – BNS) formate, ir iš esmės preliminarus vertinimas baigtas, tie rezultatai dabar turėtų būti apiforminami. Išvada bus pateikta ENTSO-E, po to, be abejo, iš „Litgrid“ prašysime išsamios informacijos“, – kalbėjo energetikos ministras.
Seimui pateiktoje nacionalinės energetikos strategijos projekte numatoma atlikti antrojo „NordBalt“ tikslingumo vertinimą ir priimti sprendimus dėl projekto įgyvendinimo, atsižvelgiant į poreikį ir galimybes Baltijos regiono mastu.
Ankstesnės Vyriausybės parengtoje strategijoje buvo rašoma, kad antroji „NordBalt“ jungtis turėtų būti pastatyta iki 2025 metų. Tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis ne kartą yra minėjęs, kad ji galėtų atpiginti elektrą Lietuvoje, nes į Baltijos šalis patektų daugiau pigesnės skandinaviškos elektros. Be to, buvo svarstoma, kad antroji jungtis galėtų būti nutiesta iš Latvijos.
700 megavatų galios 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungusį kabelį „NordBalt“ Švedijos ABB nutiesė 2015-ųjų pabaigoje. Teigiama, kad pradėjus veikti linijai, elektra Lietuvoje atpigo apie 15 proc., tačiau pirmaisiais veiklos metais ji nuolat gedo, todėl šių metų liepą–spalį numatoma pakeisti 116 sausumos movų.
