„Atlikta studija, „Klaipėdos naftai“ yra duotas Vyriausybės pavedimas pateikti optimalius skaičiavimus, kokie tie variantai galėtų būti. Šiai dienai atliekami papildomi skaičiavimai ir aš manau, kad jie, kaip ir planuota, bus pateikti iki liepos mėnesio, ir tuomet galėsime kalbėti plačiau. (...) Yra išpirkimo arba nuomos variantai, tai yra tie du būdai, kurie ilgalaike prasme, užtikrinant ilgalaikį tiekimo saugumą, taip pat galėtų mažinti terminalo išlaikymo mokestį šiuo metu“, – penktadienį žurnalistams sakė Ž.Vaičiūnas, penktadienį susitikęs su „Achemos grupės“ vadovais.
Ministras teigė, kad terminalo išlaikymas didžiausiai dujų vartotojai, Jonavos trąšų gamyklai „Achemai“, sumokančiai ketvirtadalį terminalo kaštų, bei kitiems dujų vartotojams jau nuo kitų metų vidurio gali mažėti apie 40 procentų.
Ministerija skaičiuoja, jog Vyriausybės sprendimas dėl SGD terminalo išpirkimo ar nuomos po 2024 metų „Achemos“ išlaidas už terminalą sumažintų nuo 20 mln. iki 14 mln. eurų, o VIAP kainos diferencijavimas – dar nuo 6 mln. iki mažiau nei 2 mln. eurų. Tačiau energetikos ministras kol kas aiškiai nepasako, ar bus siūloma terminalą išpirkti, nors neoficialiai kalbama būtent apie tokį sprendimą.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys viešoje „Lietuvos žinių“ diskusijoje ketvirtadienį neatmetė, kad sprendimas dėl terminalo gali būti priimtas anksčiau nei 2024 metais.
„Ne paslaptis, kad terminalo nuoma iki 2024 metų, tačiau sprendimai gali būti priimti anksčiau, nes strategijoje numatyta, kad reikia vertinti ilgalaikį dujų tiekimo užtikrinimą ir pirmiausia atsižvelgiant į didžiausius vartotojus“, – kalbėjo E.Purlys.
„Kalbant apie ateitį, ir žinant, kad dujų reikės – apie 22-26 teravatvalandes per metus – tas suvartojimas ilgalaikis numatomas, iki 2040 metų. Todėl sprendimą priėmus dabar, galima kainas sumažinti jau artimiausiu laikotarpiu, ne rytoj, bet kitais metais tikrai“, – kalbėjo viceministras.
Jo teigimu, Lenkijoje, Ukrainoje po 2022 metų labai išaugsiant gamtinių dujų suvartojimui, bei svarstant jų vartojimą padidinti ir Lietuvoje, tai atveria nemenkas galimybes SGD terminalo išlaikymą labai atpiginti.
„Prirėmus sprendimus, aišku, atsižvelgus į „Achemos“ ilgalaikį veikimą, galimybės apie 40 proc. sumažinti jo išlaikymą ir kainą – 40 proc. nuo 2 eurų, ir suprasime, kokios tai galimybės. Mes vertiname, kad ta ateitis nėra tokia niūri“, – komentuodamas „Achemos“ veiklos perspektyvas, sumažinus terminalo išlaikymo naštą, kalbėjo E.Purlys.
Pasak ŽVaičiūno, bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 metais sieks apie 86 mln. eurų, 2017 metais – 88,5 mln. eurų.
Ž.Vaičiūnas anksčiau BNS anksčiau teigė, kad Vyriausybei apsisprendus išpirkti laivą, tam gali būti panaudotos skolintos lėšos arba Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama, o „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius BNS sakė, kad įmonė skolintųsi iš bankų.
Lietuva ieško būdų sumažinti terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, „Achemai“.
Balandį pristatyta tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ studija parodė, kad daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi SGD laivą-saugyklą, o kiek mažesnę naudą Lietuva gautų pratęsusi nuomos sutartį dar 20-čiai metų.
Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau konkreti laivo išpirkimo kaina sutartyje su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ yra konfidenciali.
2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas gali būti išpirktas 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.
Dėl sinchronizavimo techninių detalių paaiškės artimiausiomis savaitėmis
Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai birželio pabaigoje planuojant pasirašyti politinį susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa, per artimiausią savaitę turėtų paaiškėti projekto modelio techninės detalės, teigia energetikos ministras.
„Turime paskutinių patikslinimų etapą, tai yra studijos didžiąja dalimi yra pabaigtos, bet yra atliekami patikslinimai skaičiavimuose, nes natūralu, kad priimdami politinį sprendimą, politikai nori kuo pagrįstesnių skaičių, didesnio aiškumo. Praktiškai iki birželio vidurio tie skaičiavimai turėtų būti patikslinti, ir toliau yra politinio susitarimo klausimas“, – žurnalistams penktadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Pastaruoju metu skiriantis Baltijos šalių pozicijai dėl jungčių skaičiaus tarp Lietuvos ir Lenkijos, energetikos ministras nedetalizavo situacijos, bet pabrėžė, kad tikslas yra pats sinchronizavimas.
„Tikslas yra sinchronizacija, ne jungtys, visi techniniai klausimai, kuriuos mes šiuo metu sprendžiame, kaštų, techninių sprendimų, jie, tikiuosi, bus sėkmingai išspręsti tam, kad turėti pakankamai politinio komforto priimti sprendimus birželio pabaigoje“, – komentavo Ž.Vaičiūnas.
Estija iki šiol tvirtino, kad sinchronizavimas turi vykti per dvi „LitPol Link“ jungtis, tuo metu Lietuva siūlė naudoti dabartinę 1000 megavatų dvigrandę jungtį „LitPol Link“.
Techninės studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo – nagrinėjo tris skirtingus sinchronizavimo variantus: viena jungtis, dvi jungtys ir dabartinė viena jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Sinchronizavimo projektas turėtų būti baigtas 2025 metais. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.