Apsukrūs pardavėjai įsigudrino pirkėjus vilioti kainas eurais ant prekių spausdindami didesniu šriftu ir ryškesniame fone. Tik prie kasų klientai sužino, kad veltui džiaugėsi radę pigesnę prekę.
Stebėsime kainų pokyčius
Visus skaitytojus kviečiame siųsti mums pastebėtus nesąžiningo elgesio atvejus, klausimus, pasiūlymus. Jūsų laiškų laukiame adresu euras@15min.lt
Nuo šiol visa tai atsidurs 15min.lt žurnalistų akiratyje. Mes stebėsime savo prekių krepšelius ir skaitytojus kviesime pranešti apie nesąžiningą verslininkų elgesį.
15min.lt komandoje keturi žurnalistai. Sveikatos, švietimo ir gyvenimo būdo temomis rašanti Dovilė Jablonskaitė, sporto žurnalistas Paulius Cubera, rubrikos gazas.lt redaktorius Paulius Sviklas ir verslo žurnalistas Skirmantas Malinauskas.
Kiekvienas mūsų iki euro įvedimo 2015 m. ir keletą mėnesių po to stebės savo prekių krepšelius, meniu kavinėse, bilietų į renginius ir kitas kainas. Mūsų tikslas – aprašyti, kaip keisis kainos euro įvedimui artėjant. Pasidžiaugsime kartu, jei kainos mažės (taip irgi būna ir apie tai galėsite paskaityti jau šiame tekste), taip pat aiškinsimės, kodėl jos kyla, kai su tokiais atvejais susidursime.
Visus skaitytojus kviečiame siųsti mums pastebėtus kainų didėjimo atvejus, klausimus, pasiūlymus. Jūsų laiškų laukiame adresu euras@15min.lt
Nuo šiol mažiausiai kartą per mėnesį 15min.lt pateiksime savo stebėjimų ataskaitą. Tikimės, kad tai bus puiki priemonė skaidrumui garantuoti, o skaitytojai turės galimybę patys įvertinti pateiktus pavyzdžius ir pasidaryti išvadas.
Kainos eurais gerokai didesnės
Bendrovė „Mažoji Ragainė“ savo interneto svetainėje siūlo užsisakyti maistą pobūviams, tačiau priklausomai nuo to, ar jūs norite atsiskaityti eurais, ar litais, šventės kaina gerokai skirsis.
Nors šiuo metu kainų ir eurais, ir litais nurodyti nėra būtina, tačiau daugelis įmonių nelaukdamos rugpjūčio 22 d. tai jau daro. Tokiu atveju kainos litais ir eurais turi atitikti, tačiau taip yra ne visada.
Antai, bendrovė „Mažoji Ragainė“ savo interneto svetainėje siūlo užsisakyti maistą pokyliams, tačiau priklausomai nuo to, ar norite atsiskaityti eurais, ar litais, šventės kaina gerokai skirsis.
Pavyzdžiui, už įdarytą paršelį tektų pakloti 750 litų arba 258,96 euro. Atrodo, kad iki euro centų suapvalinta kaina turėtų būti tiksli, tačiau pavertus ją litais paršelis kainuotų 894,14 Lt. Tas pats paršelis pabrangsta penktadaliu.
Tai apmaudi aritmetinė klaida, – sakė E.Radzivilovas.
Vieno kąsnio sumuštiniai su lašiša atsiskaitant eurais brangsta taip pat apie 20 proc. – nuo 4,5 iki 5,35 Lt. Nuo 7,9 Lt iki 9,66 Lt mokant eurais brangsta ir virto jaučio liežuvio porcija. Kepta lašišos filė kainuoja 25 litus arba 8,63 eurus (29,8 Lt). Panaši situacija ir su kitais „Mažosios Ragainės“ siūlomais gaminiais.
Bendrovės „Mažoji Ragainė“ produkciją siūlančios įmonės „Sostinės pobūviai“ vadovas Eduardas Radzivilovas 15min.lt teigė, kad tai apmaudi aritmetinė klaida, kuri įsivėlė tvarkant serverius. Pasak jo, kainos tiesiog buvo ne taip konvertuotos. Verslininkas dėkojo už atkreiptą dėmesį ir pažadėjo nedelsiant problemą išspręsti suvienodindamas kainas eurais ir litais.
Vieni apvalindami brangina, kiti – pigina
Legendinio krepšininko Arvydo Sabonio šeimai priklausantis viešbutis „Pušų paunksnėje“ kainas eurais restorane jau suapvalino. Palyginome 2013 m. ir dabar internete skelbiamus restorano meniu.
Kai kurios kavinės ir restoranai suskubo keisti kainas taip, kad jos būtų patogesnės atsiskaitant eurais. Štai legendinio krepšininko Arvydo Sabonio šeimai priklausantis viešbutis „Pušų paunksnėje“ kainas eurais restorane jau suapvalino.
Pavyzdžiui, šaltibarščiai kainuoja 5 eurus. Litais už juos pakloti tektų 17,26 Lt. Kai kurios kainos itin išsiskiria. Antai pertrinta baravykų sriuba su antienos kepenėlėmis ir apkeptais skrebučiais kainuoja 11 eurų arba 37,98 lito.
Suapvalinta tiksliai iki cento, tačiau, kyla klausimas, ar taip apvalinant kainos nebuvo padidintos?
Nė viename restorane jums paprašius nebus pasiūlytas prieš pusmetį ar metus galiojęs meniu tam, kad kainas galėtumėte palyginti, tačiau internete gerai paieškojus tokią informaciją rasti galima. Palyginome 2013 m. ir dabar internete skelbiamus restorano meniu.
Tiesa, ne visi restoranai apvalina kainas, o ir tai darydami kai kurie jas ne didina, o mažina.
Pažvelgėme tik į sriubų kainas. Iš septynių sriubų 47 centais atpigo tik viena. Palyginti su 2013 m. dabar aštri jautienos sriuba kainuoja ne 35 Lt, o 34,53 Lt. Labiausiai, net 43 proc. brango šaltibarščiai. Jų kaina šoktelėjo nuo 12 Lt iki 17,2 Lt. Pertrinta baravykų sriuba pabrango nuo 30 Lt iki 37,98 Lt.
Tiesa, ne visi restoranai apvalina kainas, o ir tai darydami kai kurie jas ne didina, o mažina.
Vienas tokių – Vilniuje veikiantis itališkų patiekalų restoranas „Da Antonio“. Internete pavyko rasti tik 2012 m. išsaugotą šio restorano meniu versiją, tačiau ir jos pakanka, kad palygintume kainų tendencijas.
2012 m. čia dienos sriuba kainavo 11 Lt, o šiuo metu ji kainuoja 10,36 Lt arba 3 eurus. Itališka daržovienė su makaronais pigo nuo 15 Lt iki 13,81 Lt arba 4 eurų. Mėsos sultinio kaina mažėjo nuo 21 Lt iki 20,72 Lt arba 6 eurų.
Optinė apgaulė
Dar viena prekybininkų gudrybė – noras kainoje pateikti mažesnį skaičių.
Dar viena prekybininkų gudrybė – noras kainoje pateikti mažesnį skaičių.
Euro įvedimą reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai nenustato, kokio dydžio šriftu turi būti nurodytos dvejopos kainos, tačiau jos turi būti gerai matomos, lengvai perskaitomos, suprantamos, pavaizduotos taip, kad neklaidintų pirkėjo ir jis galėtų tiksliai suprasti, kuriai prekei kaina yra taikoma.
Patirtis rodo, kad pardavėjai norminiuose reikalavimuose įtvirtintą kainos aiškumo kriterijų linkę interpretuoti labai plačiai. Antai parduotuvėje „Batų kalnas“ akcijos metu batų kainos eurais buvo nurodytos didesniu šriftu ir ryškesniame fone.
Panašiai atsitinka ir skelbiant kainas kai kuriose maisto prekių parduotuvėse. Antai Jonažolių gatvėje esančioje parduotuvėje „Iki“ šios savaitės pradžioje darytose nuotraukose matosi, kad kai kur kainos nurodytos tik litais, kitur ir litais, ir eurais. Kainų šrifto dydžiai panašūs.
Išbandyti būdai
Vizualiai mažesnė kaina paskatina prekę įsidėti į krepšelį arba pasimatuoti batus. Prie kasos palikti produktus jau yra mažas psichologinis barjeras, – teigė R.Buračas.
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys ir reklamos agentūros „SAN Hunters JWT“ vadovas Rytis Buračas 15mint.lt teigė, kad manipuliavimas kainomis neturėtų labai stebinti.
„Žinoma, kad taip daroma ir pakankamai kryptingai. Vizualiai mažesnė kaina paskatina prekę įsidėti į krepšelį arba pasimatuoti batus. Prie kasos palikti produktus jau yra psichologinis diskomfortas. Taip pirkėją lengviau priversti pirkti. Kitas klausimas, ar tai sąžininga. Kiekvienas prekybininkas į tai galėtų atsakyti pagalvodamas ir apie savo reputaciją bei socialinę atsakomybę“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, kainodarą reguliuoja konkurencinė aplinka. Didieji prekybos centrai ar vaistinių tinklai visada pabrėžia pragmatiškumą ir mažas kainas, kurios daliai pirkėjų yra pagrindinis apsisprendimo veiksnys.
Didesnę perkamąją galią turintiems žmonės pristatomi produktai išskiriami kitais aspektais – savo patogumu, kokybe, įvaizdžiu. Tokie gamintojai ir pardavėjai kainas koreguoti gali laisviau. „Tokiais atvejais pabrėžimas, kad šių prekių kaina yra mažiausia, gali net pakenkti pardavimams“, – sakė R.Buračas.
Kainas lemia ir psichologija
Nepaisant dabartinių pasikeitimų, kainos vietoje nestovės. Pardavėjai grįš prie tokių, kurias mes lengviau priimame psichologiškai, – prognozavo rinkodaros specialistas.
Jo nuomone, pereinamuoju laikotarpiu iki cento perskaičiuotos kainos vėliau vis tiek apvalės: „Kas rinkoje veikia, tą prekybininkai visada naudojo ir naudos. Priklausomai nuo kainų kategorijos prekybininkai linkę apvalinti sumas arba žaisti gale palikdami 99 centus.
Nepaisant dabartinių pasikeitimų, kainos vietoje nestovės. Yra ir infliacija, ir konkurencinė aplinka. Kainos grįš prie tokių, kurias mes lengviau priimame psichologiškai. Skaičiuojama, kad pasaulyje iki 80 proc. kainų yra rinkodarinės – jos baigiasi skaičiumi 99. Tikėtina, kad prie to bus grįžta ir Lietuvoje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, kainas didinti patogiau, kai pardavėjai gali dalį kaltės perkelti ant susiklosčiusių aplinkybių. Keičiantis valiutoms prekybininkai turi progą kainas didinti ir uždirbti daugiau.
Problemos sporto arenomsMes kainas apvaliname lygiai tiek, kiek išeina iki euro centų. Taip reiktų daryti visiems ir nepiktnaudžiauti situacija, – dėstė G.Balnis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas ir bendrovės „Amber Food“ valdybos pirmininkas Gediminas Balnis 15min.lt teigė, kad nustatytos euro įvedimo taisyklės vienodai galioja visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat ir maitinimo įstaigoms.
„Mes kainas apvaliname lygiai tiek, kiek išeina iki euro centų. Taip reiktų daryti visiems ir nepiktnaudžiauti situacija.
Veikiame ir Latvijoje. Keičiantis valiutoms kainų nekeitėme, kad jos gražiau atrodytų eurais. Nematėme problemos ten ir jos nematome čia. Klientai, kuriems nepatogu ieškoti monetų, gali atsiskaitinėti mokėjimo kortelėmis. Žinoma, tai gali kelti keblumų sporto arenose renginių metu. Ten aktualu greitis, todėl grąžą skaičiuoti bus nepatogu, bet ką padarysi“, – sakė jis.
Pasak G.Balnio, problemų gali kilti pirmosiomis sausio dienomis: „Mums iš anksto reikės pasiruošti didesnius eurų kiekius, nes žmonės atsiskaitinės litais, o mes grąžą duosime eurais. Latvijoje buvo dalis restoranų, kurie nepriiminėjo stambesnių kupiūrų. Mes buvome tinkamai pasiruošę ir tikiuosi Lietuvoje taip pat problemų nekils.“
Užsieniečiai plačiau atvers pinigines
Žmogui, atvykusiam iš užsienio, litais atrodo brangu, bet kainos eurais aiškiai rodys, kad Lietuvoje 2–3 kartus pigiau, nei Vakarų Europoje, – sakė restoranų tinklo vadovas.
Pašnekovas pabrėžė, kad euro įvedimas itin svarbus įvykis Lietuvai ir iš jo papildomai užsidirbti tikrai neketinama. „Matome didelę naudą šaliai. Restoranų verslas labai priklauso nuo užsieniečių. Atvykusiems žmonėms nereikės keisti valiutos, tai bus patogiau ir jie Lietuvoje išleis daugiau.
Žmogui atvykusiam iš užsienio litais atrodo brangu, bet kainos eurais aiškiai rodys, kad Lietuvoje 2–3 kartus pigiau, nei Vakarų Europoje. Dėl to laimėsime, nes Lietuvoje ir viešbučių, ir restoranų kainos yra vienos mažiausių Europoje.“, – sakė asociacijos viceprezidentas.
Anot jo, ir dabar restoranuose būtų galima leisti atsiskaityti eurais, tačiau to nedaroma, nes dar viena valiuta kasos aparatuose gerokai apsunkintų personalo darbą.
„Reiktų turėti nemažus abiejų valiutų kiekius. Viešbučiuose turistai atsiskaityti eurais šiuo metu gali. Nuo sausio 1 d. priiminėsime ir eurus, ir litus, tačiau grąžą atidavinėsime tik eurais. Padavėjams grąžos patiems konvertuoti nereikės. Visus skaičius jie matys kompiuterių ekranuose“, – pasakojo G.Balnis.
Paklaustas, kaip nustatyti, ar viešbučiai kainas didina dėl objektyvių priežasčių, ar dėl euro įvedimo, verslininkas siūlė žvelgti į veiksnius, kurie iš tiesų lemia kainas: „Yra daug aplinkybių, dėl kurių kainos gali didėti. Paslaugų sektoriuje viena tokių yra minimalaus darbo užmokesčio didinimas. Jei artėjant euro įvedimui jis padidėtų iki 1 200 Lt, tai darytų kur kas didesnę įtaką, nei vieno popieriaus pasikeitimas kitu. Priėmus tokį sprendimą žmonės sakys: „Įsivedėm eurą ir kainos pakilo“, nesuprasdami kodėl.“
Siūlo bausmių vėzdu nesišvaistyti
Latvijoje euras įvestas jau aštuonis mėnesius, o mes dar prekiaujame senomis kainomis, – sakė G.Balnis.
G.Balnis pasakojo, kad Latvijoje nuo sausio įsivedant eurą buvo padidintas minimalus darbo užmokestis, tačiau verslui tuo pat metu mažėjo kai kurie mokesčiai. Tai subalansavo situaciją.
„Latvijoje euras įvestas jau aštuonis mėnesius, o mes dar prekiaujame senomis kainomis, nes nebuvo poreikio jų keisti“, – nurodė restoranų tinklų vadovas.
Paklaustas, ar Latvijoje verslininkams buvo taikytos baudos ir ar jos drausimo rinkos dalyvius, pašnekovas teigė, kad reiktų eiti ne baudimo, o aiškinimo ir viešumo keliu.
„Buvo verslininkų, kurie meniu nespėjo pakeisti dėl techninių priežasčių. Jei meniu su nuotraukomis, nėra taip paprasta jį paruošti ir atspausdinti. Baudos turėtų būti, bet pradžioje reiktų perspėti ir duoti laiko pasitaisyti“, – sakė jis.
Restoranų pelnai savininkų nedžiugina
Didžiausio Lietuvoje viešbučio pelnas yra kaip visų šalies restoranų kartu apėmus, – palygino asociacijos viceprezidentas.
Kalbėdamas apie kainas G.Balnis nurodė, kad Latvijoje tokio pat tipo restoranuose jos yra 30-40 proc. didesnės nei Lietuvoje.
„Ten didesnės nuomos kainos, kitokia konkurencinė aplinka, mažesnis darbuotojų našumas. Lietuviai dirba efektyviau nei latviai. Taip pat Latvijoje daug rusų, kurie mažiau jautrūs kainai. Visa tai susideda“, – aiškino pašnekovas.
Jis teigė, kad Lietuvoje restoranai tikrai nėra aukso kasyklos: „Didžiausio Lietuvoje viešbučio pelnas yra kaip visų šalies restoranų kartu apėmus. Restoranų versle Lietuvoje pelnai yra minimalūs. Tai lemia ir konkurencinė aplinka, ir vartotojų įpročiai. Pavyzdžiui, Italijoje, espresso kava prie baro kainuoja eurą. Perlipti šios kainos neįmanoma vien dėl klientų psichologinės ribos. Tos ribos keisis pasikeitus valiutai. Galbūt kažkam bus lengviau už dienos pietus sumokėti 3 eurus, nei 10 litų.“
Parašytas pakomentuoti, ar įvedant eurą kainos kavinėse ir restoranuose gali mažėti, verslininkas teigė, kad tai mažai tikėtina: „Kainų mažėjimas keičiantis eurams yra praktiškai neįmanomas, nes tiek žaliavos kainos, tiek algos pastaruoju metu didėjo. Meniu dažniausiai peržiūrimas kartą per metus. Tada peržiūrimos kainos atsižvelgiant į situaciją rinkoje. Kai ekonomika atsigauna, atsiranda patiekalų iš brangesnių žaliavų, kurių kaina didesnė. Krizės metu kai kuriuos patiekalus išėmėme, nes jų klientai nepirko dėl didelės kainos.“
Gresia tūkstantinės baudos
Už Euro įvedimo įstatymų pažeidimus gresia bauda iki dešimties tūkstančių litų, – nurodė V.Ūsas.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Ūsas 15min.lt paprašytas pakomentuoti, kaip gi bus prižiūrimas kainų konvertavimo procesas ir kas gresia už pažeidimus teigė, kad įmonės gali sulaukti ne tik perspėjimų, bet ir baudų.
„Kainų eurais ir litais neatitikimas būtų Euro įvedimo įstatymo nuostatų pažeidimas. Šio įstatymo 29 str. 2 d. nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų, o 29 straipsnio 3 d. nustatyta, kad už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų“, – nurodė jis.
Pasak V.Ūso, tarnyba dvejopo kainų nurodymo stebėseną pradės rugpjūčio 22 dieną. Nuo tada už nustatytus pažeidimus bus galima skirti bausmes. V.Ūsas taip pat nurodė, kad bus aiškinamasi, kodėl verslininkai didino kainas euro įvedimo laikotarpiu. Jų bus prašoma nurodyti konkrečias prekių ir paslaugų brangimo priežastis.