Tai LBA prezidentas Stasys Kropas pareiškė pirmadienį, po Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo pasirašymo. Dokumentą pasirašė Lietuvos respublikos vyriausybės, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai.
Neapibrėžta ir potencialiai labai pavojinga geopolitinė situaciją, Rusijos įvestos sankcijos, kurios paveiks kai kuriuos Lietuvos ūkio sektorius, kaip mat įsuktų spekuliacijų dėl lito devalvavimo spiralę ir aktyvuotų diskusijas apie šalies makroekonominio stabilumo ribas, – teigė S.Kropas.
„Neapibrėžta ir potencialiai labai pavojinga geopolitinė situaciją, Rusijos įvestos sankcijos, kurios paveiks kai kuriuos Lietuvos ūkio sektorius, kaip mat įsuktų spekuliacijų dėl lito devalvavimo spiralę ir aktyvuotų diskusijas apie šalies makroekonominio stabilumo ribas.
Finansų rinkos į tai reaguoja žaibiškai – kyla kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo rizikos premija, vyriausybės vertybinių popierių ir bankų palūkanų normos. Paprastai tariant, sparčiai brangsta pinigai.
Dabar tokio neigiamo poveikio nepastebime ir esu tikras, kad tai susiję su būsimuoju euro įvedimu. Manau, kad jei sprendimai dėl euro zonos būtų dar nepriimti, Lietuvos kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo rizika būtų 150-200 bazinių punktų aukštesnė nei šiuo metu yra“, – pažymėjo S.Kropas.
Pasak jo, galima tik pasidžiaugti, kad nepaisant buvusių gan garsių patarimų neskubėti, palaukti ir pažiūrėti ir net gąsdinimų dėl neaiškios euro ateities, euro zonos griūties ir kt. buvo apsispręsta siekti euro įvedimo.
Tačiau apsisprendimas dar nereiškia, kad darbas padarytas – labai svarbu, kad euro įvedimo procesas būtų sklandus ir prognozuojamas. Nuo to priklauso ne tik šalies makroekonominis stabilumas, valstybės skolos aptarnavimo sąnaudos, verslo finansavimo sąlygos bet ir šalies gyventojų gerovė.
„Memorandumo tekstas yra trumpas, tačiau bendri principai, manau, visapusiškai atspindi bankų ir daugumos verslo veiklos turinį. Išnagrinėję kitų šalių patirtį parengėme pasiūlymus valdžios institucijoms, dėl kurių buvo apsispręsta dar iki oficialių sprendimų priėmimo. Tiksliai išsiaiškinus euro įvedimo proceso niuansus ir detales buvo galima laiku ir tiksliai suprogramuoti visus procesus ir tuo pačiu užtikrinti, kad neliks erdvės netikslumams ir interpretacijoms dėl perskaičiavimo ir kainų skelbimo tvarkos“, – sakė LBA prezidentas.
Papildomos išlaidos susijusios su euro įvedimu bankų sektoriuje sudaro apie 100 mln. litų, o pajamų praradimas dėl pinigų keitimo ir tarptautinių pervedimų operacijų pasikeitimo apie 150 mln. litų.
Bankų vaidmuo euro įvedimo procese bus labai svarbus. Jiems reikia iš naujo perprogramuoti verslo procesus ir informacines sistemas, atlikti darbus, kurie neduoda finansinės grąžos ir pareikalauja daug papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Papildomos išlaidos susijusios su euro įvedimu bankų sektoriuje sudaro apie 100 mln. litų, o pajamų praradimas dėl pinigų keitimo ir tarptautinių pervedimų operacijų pasikeitimo apie 150 mln. litų. Joks kitas sektorius tokių išlaidų neturės.
„Manau, kad daugelio verslo organizacijų individualių įsipareigojimų laikytis sąžiningumo, atsakingumo, skaidrumo ir paslaugumo principų nepakaks, jei stigs bendruomeniškumo ir supratimo, kad tik bendromis viso verslo pastangomis galime pasiekti gerų rezultatų. Euro įvedimas yra iššūkis verslui ir, visų pirma, bankams. Ypač daug pastangų tenka IT sistemų parengimui, o didžiausias iššūkis laukia keičiant grynuosius pinigus dvigubos valiutų cirkuliacijos laikotarpiu. Todėl ypač svarbu kaip įmanoma anksčiau verslui susiplanuoti poreikius, veiksmus, suderinti su bankų galimybėmis“, – pažymėjo S.Kropas.
LBA jau su Lietuvos banku pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui, kuriame suderino papildomas priemones apsirūpinant grynaisiais eurais.
LBA primena, kad negrynieji pinigai bus automatiškai perskaičiuoti į eurus ir turintiems pinigus sąskaitose jie automatiškai taps eurais nuo 2015.01.01 be jokių perskaičiavimo mokesčių. Tuo tarpu keičiant grynuosius gali teikti pastovėti eilėse.
