„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Iššūkis prekybininkams įsivedant eurą: kur saugoti dešimtis kilogramų grynųjų?

Likus mažiau nei ketvirčiui metų iki euro įvedimo gyventojai ėmė sparčiai ruoštis permainoms. Banko „Swedbank“ duomenimis, 82 proc. Lietuvos žmonių jau pradėjo pasiruošimą. 9 iš 10 įmonių taip pat ėmėsi žingsnių artėjant euro įvedimui, tačiau kol kas tai daugiau informacijos rinkimas nei praktiniai veiksmai.
Dvejų eurų monetos
Dviejų eurų monetos / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja apie 10 milijardų grynųjų pinigų. Gyventojai skatinami tuštinti taupykles su smulkiais pinigais, o įmonės perspėjamos sudarinėti grynųjų pinigų inkasavimo sutartis ir numatyti, kur teks saugoti dešimtis kilogramų grynųjų pinigų iki sausio 1 dienos.

Nepritaria beveik trečdalis

Blogiausiai pasiruošę  vyresni nei 60 metų žmonės. Iš jų daugiau nei pusė eurą vertina skeptiškai.

„Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas per pusmetį šoktelėjo nuo 30 iki 41, tačiau eurui pritariančių gyventojų skaičius auga lėtai. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų vis dar nepritaria eurui.

„Teigiamas požiūris į eurą paaugo ne taip stipriai kaip gyventojų informuotumas: 7 iš 10 turi pakankamai informacijos apie euro įvedimą.

Tačiau net 19 proc. gyventojų teigia, kad jiems vis dar trūksta informacijos apie eurą“, – sakė „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Pasak jos, pritariančių eurui vis daugėja, tačiau pokytis yra nedidelis – skaičius paaugo vos 4 proc. 31 proc. gyventojų eurui vis dar nepritaria.

BFL/Tomo Lukšio nuotr./Senatvė
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Senatvė

Geriausiai pasiruošę 23–35 metų didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Blogiausiai pasiruošę  vyresni nei 60 metų žmonės. Iš jų daugiau nei pusė eurą vertina skeptiškai. „Tai natūralu, nes per jų gyvenimą vyko ne viena pinigų reformą, nuo kurių jie galėjo nukentėti“, – teigė O.Žvirzdinė.

Galvos skausmas dėl grynųjų

Šiuo metu apyvartoje yra 10 mlrd. litų. Piko metu jų buvo apie 12 mlrd.

Šiuo metu apyvartoje yra 10 mlrd. litų. Piko metu jų buvo apie 12 mlrd. „Tikėtina, kad prieš pat euro keitimą sumažėjimas gali būti apie 40 proc. Estijoje tai buvo net 49 proc. Tikimės, kad grynųjų pinigų kiekis Lietuvoje mažės“, – minėjo banko atstovė.

Ji perspėjo, kad grynuosius keisti pirmosiomis sausio dienomis bus nepatogu ir gali tekti stovėti nemažose eilėse. Patariama išleisti smulkias monetas ir jų nekaupti taupyklėse. Taip pat problemų neturės tie, kurie pinigus laikys bankuose.

Žmonėms siūloma neskubėti į bankus sausio mėnesį, nes tai bus galima padaryti tris mėnesius visuose komerciniuose bankuose, „Lietuvos pašto“ skyriuose ar kredito unijose. Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką.

BFL nuotr./Taupyklė
BFL nuotr./Taupyklė

O.Žvirzdinė išskyrė vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikės padėti. Ypač, kai jie atsiskaitinės litais, o grąžą gaus eurais. Tas pats taikoma vaikams, kuriems gali atrodyti, jog kainos gerokai sumažėjo.

Atsiliekam nuo latvių

Trys ketvirtadaliai apklaustų įmonių visiškai pritaria euro įvedimui. Nepritaria vos 9 proc. įmonių.

„Tyrime dalyvavo apie 500 įvairiose srityse dirbančių Lietuvos įmonių. Matome didelę pažangą. Pasiruošimo indeksas nuo 46 šoktelėjo iki 55. Vis daugiau įmonių supranta realią euro naudą. Nerimą kelia tik jų elgesys, nes įmonės kol kas daugiau planuoja, nei imasi konkrečių veiksmų“, – sakė „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Trys ketvirtadaliai apklaustų įmonių visiškai pritaria euro įvedimui. Nepritaria vos 9 proc. įmonių. Rugpjūčio mėnesį įmonės daugiau rinko informaciją, nei ėmėsi konkrečių žingsnių. Pasak  D.Vilčinsko, latviai tokiu metu buvo padarę daugiau.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Turguje
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Turguje

„Lietuvos įmonių planai daugiau susiję su informacinėmis technologijomis, buhalterija, kasos aparatais. Latvijoje buvo kur kas geriau suprastas grynųjų pinigų iššūkis. Žmonės buvo raginami atsiskaityti kortelėmis“, – pasakojo banko atstovas.

Teks saugoti didelius grynųjų kiekius

Raginame sudaryti sutartis su bankais ir inkasavimo bendrovėmis dėl grynųjų pinigų pristatymo. Eurai bus gaunami specialioje pakuotėje ir juos reikės saugoti tam tikroje vietoje iki sausio 1 d. Lietuvos bankas planuoja tai tikrinti, – teigė D.Vilčinskas.

Pasak jo, įmonės turi tinkamai įvertinti, kiek reikės grynųjų pinigų kiekviename prekybos taške: „Raginame sudaryti sutartis su bankais ir inkasavimo bendrovėmis dėl grynųjų pinigų pristatymo. Eurai bus gaunami specialioje pakuotėje ir juos reikės saugoti tam tikroje vietoje iki sausio 1 d. Lietuvos bankas planuoja tai tikrinti.“

Planuojama, kad metų pradžioje iki trijų kartų padidės grynųjų pinigų apyvarta. Eurai turi didesnę vertę, todėl bus naudojama daugiau euro monetų.

Vidutiniškai Latvijoje buvo užsakoma 40 kilogramų pinigų vienai prekybos vietai.

„Sausio 1-oji bus ketvirtadienis. Sausio 2-oji – penktadienis. Po to ateis savaitgalis. Apie tai reikia pagalvoti. Bus žmonių, kurie stambiais banknotais pirks smulkias prekes ir jiems reikės atiduoti grąžą. Savaitgalį veiks daugiau komercinių bankų, tačiau tikėtina, kad juose bus eilės“, – sakė D.Vilčinskas.

Banko atstovai teigė, kad sausio pirmąją dieną veiks visi bankomatai, todėl kortelėse pinigų turintys gyventojai galės eurų pasiimti ir iš jų.

Eurą pasitinkant
Eurą pasitinkant

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs