Kaip keisis paskolų palūkanos ir NT kainos įvedus eurą?

Svarstantieji, ar imti paskolą būstui įsigyti, susiduria su dilema – suskubti skolintis iki Naujųjų ar verčiau sulaukti euro? Analitikai sako, kad naujoji valiuta poveikio nei paskolų palūkanoms, nei nekilnojamojo turto (NT) kainoms artimiausioje ateityje neturės.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Esą euras rinkai reikšmingas tiek, kiek jis paspartins Lietuvos ekonomiką, nes būtent ekonomikos kilimas ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, o ne bendra europinė valiuta gali kilstelėti ir būsto kainas. Tiesa, tai greičiausiai nebus spartus procesas, tad jau pasiryžusiems skolintis dėl euro dvejoti nevertėtų.

„Dabar jau didžioji gyventojų dalis ima paskolas eurais, taigi valiutos pasikeitimas neturės jokios įtakos jų finansams. Kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, euro įvedimas nėra tas veiksnys, kuris galėtų pakeisti tendencijas NT rinkose.

Daugiau negu pusė visų sandorių įvyko be jokių paskolų. Tai rodo, kad nemaža gyventojų dalis tiesiog nusprendė litus konvertuoti ne į eurus, o į NT. Ir, aišku, tai turėjo įtakos NT rinkos aktyvumui, bet, žiūrint į ateitį, nereikėtų tikėtis nei stagnacijos, nei didelio kainų augimo“, – tvirtina  „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nemaža gyventojų dalis tiesiog nusprendė litus konvertuoti ne į eurus, o į nekilnojamą turtą.

„Rinka yra gana rami, rinkoje pigių pinigų yra labai daug, bankininkai yra linkę tuos pinigus skolinti ir savo aruodus, kiek įmanoma, ištuštinti. Todėl besiskolinantiems dabar konjunktūra yra labai palanki – jie gali gauti paskolas už pakankamai pigias palūkanas“, – teigia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Apsisprendusiems imti paskolą būstui patariama skolintis eurais ir kritiškai įvertinti savo finansines galimybes bei realius poreikius. NT rinkos ekspertai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje būsto kainos ir sandorių skaičius turėtų išlikti stabilūs, o augimas neviršys gyventojų pajamų didėjimo ir ekonomikos kilimo spartos. Vis dėlto kaimyninių eurą jau įsivedusių valstybių patirtis rodo, jog galvojantiems apie ilgalaikę grąžą investuoti santaupas į kokybišką NT patraukliose vietose verta.

„Latviai šiuo metu jau turi eurą. Kainos Rygoje šiuo metu, lyginant su sausio 1 diena, ūgtelėjo vos 3 proc. Kažkokio didelio kainų augimo nėra. Bet turime ir kitą pavyzdį – Estiją, kuri eurą įsivedė 2011 m. Jei pažiūrėsime į praėjusius ketverius metus, tai kainos Taline yra paaugusios beveik 60 proc.“, – sako NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Šiais metais NT kainos pastebimiau didėjo tik Vilniuje – nuo metų pradžios jos sostinėje ūgtelėjo 7 proc. Kituose Lietuvos didmiesčiuose augimas siekia vos 2 proc. Kovo–balandžio mėnesiais Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik 54 proc. gyventojų tikėjo, jog būsto kainos kils. Prieš metus tokių buvo 36 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis