22 tūkstančius gyventojų turinčiame Lazdijų rajone litai į eurus keičiami penkiose vietose, trys iš jų – Lazdijų mieste. Čia valiutos keitimo operacijas atlieka Medicinos ir „Swedbank“ bankų skyriai bei Lazdijų pašto skyrius. Dar po vieną pašto skyrių veikia Veisiejų ir Seirijų miesteliuose.
Veisiejų ir Seirijų paštuose eurai pasibaigė dar iki pietų
Pašto darbuotojai neįvertino kaimo bobučių kojinėse slepiamų grynųjų kiekio: nors statistiškai lankytojų nebuvo itin gausiai, dar iki pietų visi į pašto skyrius atvežti eurai baigėsi.
Penktadienį kiek daugiau lankytojų nei įprasta buvo tik Seirijų ir Veisiejų paštuose. Į čia iš pat ryto suplūdo pensininkai su namuose laikytomis grynųjų pinigų santaupomis.
Pašto darbuotojai neįvertino kaimo bobučių kojinėse slepiamų grynųjų kiekio: nors statistiškai lankytojų nebuvo itin gausiai, dar iki pietų visi į pašto skyrius atvežti eurai baigėsi.
Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė patvirtino, kad penktadienį iš karto po pietų Veisiejų ir Seirijų pašto skyriuose pasibaigė atvežti eurai.
„Į tokius mažus pašto skyrius vien dėl saugumo nevežame didesnių grynųjų sumų. Noriu nuraminti žmones, kad jie neskubėtų pirmomis dienomis išsikeisti turimų grynųjų, paštas litus į eurus nemokamai keis iki kovo 1 –os dienos“, – sakė Lietuvos pašto atstovė.
Pasak Lazdijų rajono policijos komisariato viršininko Gintaro Krasnicko, policijai priskirta funkcija yra užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvoje.
„Mūsų patruliai nuo šiandien dažniau patruliuoja prie rajone veikiančių banko skyrių, o trijuose rajono pašto skyriuose budi policijos pareigūnai. Iki šiol jokių incidentų nebuvo, viskas vyksta sklandžiai. Lazdijų pašte žmonių nedaug, Veisiejų ir Seirijų skyriuose iš ryto buvo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurie keitė litus į eurus. Seirijuose, kaip informavo mūsų darbuotojas, vienam senjorui pasidarė bloga, nes maža patalpa“, – sakė komisaras.
Penktadienį Seirijuose ir Veisiejuose litų keitimas į eurus jau pasibaigė, naujų grynųjų eurų čia atveš tik kitą darbo dieną.
Lazdijų rajone veikia trys "Swedbank" ir du DNB pinigų išdavimo-priėmimo automatai. Keturi iš jų yra Lazdijuose ir vienas – Veisiejuose.
Penktadienį "Swedbank" Lazdijų skyriuje prie bankomatų laukė vos keli žmonės. Čia dirbo ir banko konsultantas, kuris klientams padėjo susiorientuoti piniginėse operacijose, atliekamose savitarnos erdvėje. Pasak banko atstovų, nei bankinėje sistemoje, nei su klientais jokių trukdžių ar problemų nebuvo.
Pardavėjos geranoriškos, pirkėjai – kantrūs
Penktadienį Lazdijų miesto prekybos centruose didelio pirkėjų antplūdžio nebuvo. Per pietų pertrauką „Maxima“ prekybos centre dirbo trys iš keturių kasų, prie jų būriavosi po keletą pirkėjų.
„Mokėsite litais ar eurais?“ – toks standartinis klausimas šiandieną parduotuvėse. Prieš mane stovėjusieji ketvertas pirkėjų visi mokėjo litais. Viena iš pirkusiųjų paklausė, ar gali sumokėti metaliniais litais ir centais. Pardavėja atsakė „taip“.
Lygiai taip pat mandagiai ji suskaičiavo ir dešimt litų lietuviškų centų monetomis, kurias supyliau jai ant prekystalio.
Už manęs laukusieji eilėje kantriai stebėjo pinigų skaičiavimo procesą, tačiau nepasitenkinimo, kad trukdau laiką, nereiškė. Nežinau, ar tai dėl to, jog mane pažįsta, ar tiesiog naujoji valiuta išmokė mus tolerancijos ir kantrybės.
Be problemų už pirkinius litų monetomis atsiskaičiau ir kitame prekybos centre – „Iki“. Tuo tarpu „Norfos“ prekybos kasoje be jokių problemų atsiskaičiau „Swedbank“ banko mokėjimo kortele.
Lazdijuose nė viename iš dviejų bankų skyrių nėra monetų skaičiavimo aparato. Dėl to iškyla šiokių tokių nepatogumų ir monetomis norintiems atsikratyti, ir banko darbuotojams – išrūšiuoti ir suskaičiuoti lito centus ir metalinius litus reikia rankomis.
Kavinės kasą eurais pildė emigrantai
Lazdijų pakraštyje esančioje kavinėje „Trasa“, įsikūrusioje kitoje kelio pusėje nuo degalinės „Lukoil”, penktadienį buvo pats darbymetis. Paprastai klientų nestokojanti kavinė pirmąją litų į eurus keitimo dieną buvo sausakimša.
Visi perkantieji mokėjo eurais. Ir tai suprantama: vos keli kilometrai iki sienos su Lenkija esanti kavinė – labai populiari tarp į užsienį mikroautobusais uždarbiauti važiuojančių lietuvių. Penktadienį būriai jų grįžo po atostogų Lietuvoje į savo naująsias tėvynes.
Lazdijuose, sustoję degalinėje, jie įsigyja pigesnių nei Vakaruose cigarečių, o, perėję iš degalinės per kelią, ir pavalgo kavinėje.
„Jokių problemų – atsiskaito eurais, ir popieriniais, ir metaliniais. Čia gi emigrantai, jie jų turi“, – sakė pati prie baro aptarnauti klientų stojusi kavinės savininkė Marytė Vekterienė.
Atsiskaičiau mokėjimo kortele, už dvi porcijas kompleksinių pietų sumokėdama 5,80 euro.
Taigi, reziumuojant žurnalistinio „eurinio“ tyrimo rezultatus, galiu teigti, kad didmiesčiuose jaučiama litų keitimo karštligė provincijai – nė motais. Tą patvirtino ir Jurbarko rajoniniame laikraštyje dirbantis kolega žurnalistas Lukas Pileckas.
Tiesa, iki šiol mano piniginėje nėra nė vieno euro cento – grynųjų pinigų man tiesiog neprireikė.
O pirmąjį euro „krikštą“ gavau praėjusią naktį. Mano šešiolikmetis sūnus paprašė papildyti telefono sąskaitą. Paprastai jam pildydavau ją 10 litų. Vėlai vakare, prieš vidurnaktį, įsijungiu elektroninę bankininkystę, įvedu 10, Enter, ir: „Ačiū, mamuk, tu papildei 10 eurų“. Tokia buvo mano pirmoji „eurinė“ patirtis.
