Anot psichologo, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės psichologijos eksperto Visvaldo Legkausko, valiuta – tik vienas iš identiteto žymenų. O labiausiai identitetą stiprina saugumo jausmas, kuris, prisijungus prie didelio bloko, dar labiau padidės.
Fizinio kontakto su pinigais – vis mažiau
Lietuvoje pinigai keičiasi jau ne pirmą kartą: 1992 m. gegužės 1 d. kartu su rubliais ėmė cirkuliuoti talonai, o tų pačių metų spalio 1 d. rubliai buvo visai išimti iš apyvartos, primena Lietuvos banko Pinigų muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius. „Baimės buvo ir tada, – pastebi jis, – tačiau svetimos valiutos buvo šiek tiek lengviau atsisakyti – visi laukė savų pinigų.“
Dabar iš apyvartos išimtų litų laukia toks pats likimas, kaip Prancūzijos frankų, Ispanijos pesetų ar Portugalijos eskudų, – viskas bus naikinama. Dėl tos priežasties ne vienas jau pasidėjo litų pavyzdžių atminimui. Tačiau, kaip pastebi V. Laurinavičius, taip buvo ir seniau. Pavyzdžiui, kai kas dar randa saugotų smetoniškų pinigų, nes okupacijos laikotarpiu jie buvo labai svarbūs psichologiškai – tarsi nepriklausomybės simbolis.
Dabartinis psichologinis smūgis bus šiek tiek jaučiamas, o vėliau fizinio kontakto su pinigais bus vis mažiau ir mažiau
„Dabar perėjimas jau kitoks, nes ateina elektroniniai pinigai, mes esame ir būsime mažiau prisirišę prie fizinių pinigų: atsiskaitoma kortelėmis, išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ir pan. Kuo toliau, tuo mažesnis bus prisirišimas. Dabartinis psichologinis smūgis bus šiek tiek jaučiamas, o vėliau fizinio kontakto su pinigais bus vis mažiau ir mažiau“, – mano muziejaus direktorius.
Identitetas ne silps, o bus stiprinamas
Dabar nuolat teigiama, kad lito, kaip nacionalinės valiutos, atsisakymas yra ir dalies valstybės identiteto praradimas. Tačiau Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas M. Skuodis tikina, kad, įsivedę eurą, savo identitetą tik sustiprinsime.
„Litais naudojasi apie 3 mln. Lietuvos piliečių ir iš užsienio atvykusių žmonių. Kadangi visose šalyse, turinčiose eurą, viena euro monetos pusė yra nacionalinė, ant lietuviškų eurų matysime Vytį. Be to, jomis galėsime atsiskaityti visoje euro zonoje, kur yra daugiau nei 300 mln. gyventojų. Taigi net galime sakyti, kad Vytis pasklis po Europą“, – įsitikinęs M. Skuodis.
Pasak psichologo, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės psichologijos eksperto V. Legkausko, mūsų identiteto žymuo šiuo atveju tik pakeis savo formą: atsiras monetos, kurių viena pusė – standartinė visoje Europoje, o kita – unikalus Lietuvos indėlis į tą valiutą.
Valiuta, pastebi V. Legkauskas, – tik vienas iš identiteto žymenų. „Identiteto stiprumas labiausiai priklauso nuo mūsų saugumo jausmo, kurį įsiliejimas į didelį ir stiprų bloką tik padidina ir dar labiau apsaugo identitetą“, – mano jis.
Pirmus mėnesius kontroliuokite išlaidas
Žmonės nerimauja dėl kainų, atlyginimų, pensijų – nemažai sumaišties kelia skaitinė pajamų ir išlaidų išraiška. Todėl, kaip pabrėžia V. Legkauskas, svarbiausia – pirmaisiais mėnesiais atidžiai sekti savo išlaidas, nes stipriai sumažėjusi skaitinė išraiška ir sumažėjusios kainos blaškys.
„Žmonėms bus gana sunku kontroliuoti savo išlaidas ir „nepersileisti“, nes kainos atrodys mažos ir labai vilios daugiau pirkti. Todėl gali atsitikti, kad mėnesio pabaigoje sąskaitoje nebeliks lėšų. Taigi mano patarimas – netingėti galvoje „vartyti“ tų pinigų, nors kainos bus nurodomos ir litais, ir eurais“, – kalba psichologas.
