Litų pasiliks atsiminimui
Prie miesto turgaus sutiktas panevėžietis pensininkas Bronius prisimena, kad lito įvedimą Lietuvoje tuomet pasitiko su džiaugsmu. Ne vieną valiutos pasikeitimą matęs vyras teigia, kad litas šaliai buvo gera valiuta, tačiau ir prieš eurą jis nėra priešiškai nusiteikęs.
„Ar gausiu pensiją litais, ar eurais, skirtumo nėra. Nuo to niekas nepasikeis. Tik litas man buvo patogesnis pinigas formos prasme. Eurai tokie dideli. Litai buvo gražesni. Gaila šiek tiek lito, bet nuo mūsų niekas nepriklauso“, – sakė pensininkas Bronius.
Panevėžietis atskleidė, kad visų litų neišleis ir keletą monetų bei banknotų pasiliks atsiminimui.
Litas – nepriklausomybės simbolis
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narė, aktyvi miesto politikė Gema Umbrasienė sako, kad 1993-ųjų metų birželio 25-ą dieną įvestas litas jai, kaip ir daugeliui kitų žmonių, reiškė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo logišką pabaigą. Tuomet Lietuvos valstybės paveikslas tapo vientisas.
„Suprantu, jog mūsų prisijungimas prie euro zonos yra neišvengiamas ir nesustabdomas procesas. Bet lito, kaip nepriklausomos Lietuvos valiutos, man gaila. Ne kaip ekonomistui, bet kaip žmogui, kuriam teko gyventi laikotarpiu, kai bet kokie Lietuvos nepriklausomybės simboliai, o tokiu buvo ir litas, buvo uždrausti ir kuriam teko garbė bei atsakomybė aktyviai veikti atkuriant nepriklausomybę“, – kalbėjo G.Umbrasienė.
Politikė sako, kad valiutų valdybos modelis, veikęs Lietuvoje, jai niekada nekėlė abejonių litu ar problemų jį naudojant. Tiesa, apie euro įvedimą politikė išreiškė kiek kitokią nuomonę.
„Žmonių Lietuvoje gyvenimas jau pasikeitė – visus 2014-uosius metus nenumaldomai augo vartojimo prekių kainos, nes kontroliuojamas buvo tik kainų perskaičiavimas į eurus, bet ne jų kitimo pagrįstumas.
Į 2015-uosius metus lietuviai ateis su išaugusiu ir dar labiau prie euro zonos kainų priartėjusiu kainų lygiu ir dar aiškiau pamatys savo skurdą, išreikštą eurais, nes mūsų pajamų ir daugelio kitų ES šalių gyventojų pajamų lygio skirtumas pasimatys kaip ant delno. Tai nebus lengva psichologiškai. Kita vertus, tai turėtų galų gale priversti Lietuvos valdžią pradėti spręsti būtent šią, per mažų pajamų ir didžiulės pajamų nelygybės problemą“, – sakė politikė.
Prisiminė pažintį su litu
Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas sako, kad išeinantį litą galima minėti tik geru žodžiu.
„Kiekvienas pilietis, gyvendamas savo šalyje, nori turėti savo valiutą. Po okupacijos įvestas litas visiems atnešė didelį džiaugsmą. Žinojome, kad mes gavome tai, ko norėjome. Tuomet ir suaugusieji, ir vaikai kilnojo litus, vartė. Galbūt tada ne visi suvokė, kad litas – ne tik valiuta, bet ir nepriklausomybės simbolis“, – prisiminė R.Grilauskas.
Švietimo įstaigos vadovas tvirtina, kad jam, kaip ir daugumai lietuvių, litas paliks gerus prisiminimus, bet kai kurių gyventojų priešiškas nusistatymas prieš eurą yra nepagrįstas.
„Euras yra perspektyva, ateitis. Būdami Europos Sąjungoje turime šią valiutą turėti. Mes, mokytojai, kokius pinigus turime, tokiais ir naudojamės. Valiutos pakeitimas aktualus ekonomikai ir verslui. Mūsų mokykla metus baigė be jokių likučių ar kitų nesklandumų, todėl mes pasiruošę priimti eurą“, – kalbėjo R.Grilauskas.
Litas – ne lietuvybė
Vienas garsiausių Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorių Enrikas Kačinskas valiutos pokyčius priima kaip natūralų procesą. Teatralas sako, kad valiuta Lietuvoje keitėsi dažnai, todėl jis niekada nebuvo „pririštas“ prie pinigų.
Gal kam bus ir labai gaila lito, bet tai nėra tikroji lietuvybė.
„Kai buvau mažas, Lietuvoje litai buvo tokie pailgi. Valiuta keitėsi dažnai ir aš supratau, kad lietuvybė – ne pinigas, ne valiuta, o kiti dalykai. Gal kam bus ir labai gaila lito, bet tai nėra tikroji lietuvybė. Lietuvybė yra daina, praeitis, istorija, tradicijos. Vertybės, kurios jau beveik ištrintos. Tuos dalykus reikia saugot. O valiuta keitėsi ir keisis, nereikia prie to „prisirišti“.
Litas man buvo geras ir gražus, bet man jo negaila. Lito įvedimas irgi buvo natūralus procesas. Nei šokau, nei dainavau, nesureikšminau to. Pinigai man nėra vertybė“, – kalba aktorius.
Teatralas iki sausio pirmosios planuoja išleisti visus litus ir toliau naudotis tik euru. E.Kačinskas sako, kad naujai valiutai jis taip pat yra abejingas ir jokios simpatijos nejaučia.
„Jeigu valdžia po euro lieps su kita valiuta gyventi – gyvensiu su kita. Aš neturiu pasirinkimo, ką valdžia sugalvos, taip ir gyvensime. Tai natūralus procesas, jokios nuoskaudos nejausiu“, – tvirtina E.Kačinskas.
Neatmeta galimybės, kad litas sugrįš
Ralio lenktynininkas Giedrius Notkus sako, kad valiutos pasikeitimo pasekmes jau spėjo pajusti. Ralio meistras pripažįsta, kad kalbos apie nebrangimą yra tik iliuzija.
„Negaliu sakyti, kad litas buvo bloga ar gera valiuta. Tai buvo šalies pinigas, paveldas. Dabar einame Europos keliu. Tai galbūt patogiau, priartėsime prie Europos. Aišku, tie, kurie sakė, kad niekas nebrangs, jau apsimelavo. Bent jau aš iš savo, kaip sportininko, perspektyvos galiu pasakyti, kad varžybų startiniai mokesčiai jau pabrango. Šiemet startinis mokestis buvo 1500 litų, kitąmet bus 500 eurų. Bus dar ir licencijų, ir kiti mokesčiai. Kad viskas bus apvalinama ne į mažają, o į didžiąją pusę, aišku jau dabar. Tendencijos matomos“, – pastebėjimais dalijosi G.Notkus.
Tačiau, anot lenktynininko, galbūt euras suteiks vilties, kad Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis kažkada priartės prie Europos lygio.
Galbūt po kelių dešimčių metų litas vėl sugrįš į savo namus.
„Galbūt pamažu padidės minimalus atlyginimas ir gyventojai galės gauti orų atlyginimą, kaip Europoje. Aišku, iš karto to tikėtis naivu, bet, bėgant laikui, galbūt kažkas pasikeis. Lito man negaila, netgi įdomu, kas bus, kai įves eurą. Kaip su tuo pinigu elgsimės, kaip jis Lietuvoje įsitvirtins.
Nieko nėra amžino. Litas buvo dingęs, paskui vėl atsirado. Taip ir su euru gali būti. Galbūt po kelių dešimčių metų litas vėl sugrįš į savo namus“, – svarstė pašnekovas.
Nauja valiuta – naujos problemos
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys, Panevėžio rajono verslininkas Jonas Katinas sako, kad valiutos pokyčiai paprastus piliečius, nesusijusius su verslu, palies mažai. Pinigai bus keičiami numatytu kursu. Anot J.Katino, kur kas daugiau problemų euras sukėlė verslininkams.
„Paprastam žmogui, gyvenančiam iš atlyginimo, euras duos naudos. Manau, kad Vyriausybė bus įpareigota ieškoti būdų, kaip padidinti minimalų atlyginimą. Pensininkas, dabar gaunantis 900 litų, gaus 260 eurų ir jausis morališkai prislėgtas. Manau, kad Vyriausybė, tardamasi su verslininkais ir profsąjungomis, ras būdų, kaip padidinti pensijas, atlyginimus“, – viltis žėrė J.Katinas.
J.Katinas sako, kad žiūrint iš verslininko perspektyvos euro įvedimas tapo našta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Anot pašnekovo, verslininkai įpareigoti vykdyti funkcijas, kurias turėtų atlikti bankai.
„Niekaip neperkalbėjome valdžios, kad smulkusis verslas netaptų valiutos keityklomis. Tai komercinių bankų reikalas, ne verslo. Dabar turėsime grąžą atiduoti eurais. Tai apsunkins darbą.
Nebijau pasakyti, taip ir parašykite, Seimas tarnauja komerciniams Skandinavijos bankams. Pažiūrėkite, juk nedirbs smulkios įmonės, turgūs, nes iš ko žmonėms reikės atiduoti grąžą eurais? Vien jau perėjimas prie euro man kainavo per 10 tūkstančių, o čia dar ir prievolė vykdyti bankų funkcijas“, – piktinosi J.Katinas.
