Pasak jo, šis portalas padės kainų stebėsenos procese dalyvauti visiems. K.Kupšys gyventojams patarė bijoti ne kainų kilimo, o laukti augančių atlyginimų įsivedus eurą.
– Kaip gimė tokio projekto idėja?
– Stebėjome, kaip euras įvedamas Latvijoje. Ten vartotojų organizacijos iš arti sekė, kaip rodomos dvi kainos (latais ir eurais) prekių etiketėse. Poreikį stebėti kainas jautė ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Sudalyvavome šios tarnybos paskelbtame konkurse.
Pavyko laimėti ir ėmėmės darbo – suprojektavome informacinį portalą pranesu.lt, surinkome projekto komandą, kuri dabar tiesiogiai stebi kainas. Svarbiausia mūsų projekto vertė – įsijungti į kainų stebėjimą visiems vartotojams. Portale galima parodyti ir kainų perskaičiavimo pažeidimus, ir gerą praktiką.
– Kodėl panaudojote žemėlapio technologiją?
– Todėl, kad puikiai pasiteisino pernykštis mano kuruojamas projektas beseselio.lt. Jame sąmoningų piliečių dėka jau sukaupta per 5000 pranešimų apie nelegaliai veikiančius kontrabandinio alkoholio, tabako, degalų pardavimo taškus. Jau kone 300 taškų uždarė policija. Taigi, visuomenės dalyvavimas labai ir labai pasiteisina.
– Ar žmonės naudojasi atsiradusia galimybe?
– Taip. Jau yra virš 300 pranešimų. Kol kas pirmauja teigiami pranešimai apie gerai perskaičiuotas ir tinkamai nurodytas kainas. Aktyvumas garantuotai augs artėjant sausio 1-ąjai.
– Kokie dažniausi žmonių pastebėjimai?
Dažniausiai skundžiamasi dėl blogai nurodytos kainos.
– Vartotojas, įdėjęs pranešimą, gali parašyti komentarą, paaiškinti, kas jam nepatinka prekybininko veikloje. Dažniausiai skundžiamasi dėl blogai nurodytos kainos (netinkamo kurso), o taip pat klausiama, ar kartais verslininkai nepakėlė kainų artėjant euro įvedimui ir dar suapvalinant taip, kad po euro įvedimo kainos būtų „gražesnės“, apvalios, be smulkių centų po kablelio.
Kai kuriais atvejais mes neapsieisime be VVTAT įsikišimo, kuriai nusiųsime duomenis apie piktybinius pažeidimus, bet atvejais, kai akivaizdu, jog verslininkas padarė klaidą, mes patys imsimės verslininkus „atvesti į protą“ ir savanoriškai pasitaisyti. Taip buvo Latvijoje, tai, neabejoju, suveiks ir pas mus.
– Kaip jūs pats vertinate dėl euro kylančias baimes?
Yra vienas mažai aptarinėjamas pliusas: po euro įvedimo gali didėti ne tik kainos, bet ir atlyginimai. Tikėtina, kad taip atsitiks dėl to, jog atlyginimai eurais, tapę labai maži nominalia išraiška, ims „badyti akis“ Europos kontekste.
– Stebiu euro įvedimą ramiai. Kiek vėlokai startavo informacinė kampanija, bet tai objektyvus rezultatas to, kad vėlai gavome oficialų Europos sprendimą negrįžtamai suteikti Lietuvai šią galimybę.
Manau, kad baimės dėl kainų augimo dėl euro yra perdėtos. Mes tam ir dirbame, kad tas baimes sklaidytume, o visuomenei suteiktume interaktyvų įrankį kaip kontroliuoti verslo atstovų norą galimai iš šio virsmo pasipelnyti.
Tikiuosi, kad viskas praeis ramiai, įvesime eurą solidžiai, nesiblaškydami. Yra vienas mažai aptarinėjamas pliusas: po euro įvedimo gali didėti ne tik kainos, bet ir atlyginimai. Ir jei kainos net paaugtų per metus kokius 1-2 procentus, tai atlygio šuolis gali būti 5-10 proc.
Tikėtina, kad taip atsitiks dėl to, jog atlyginimai eurais, tapę labai maži nominalia išraiška, ims „badyti akis“ Europos kontekste. Atskirų šalių atlygius taps lengva palyginti ir natūralu, kad darbuotojais prieš darbdavius įgyja papildomą derybinį argumentą, kovojant dėl atlyginimo didinimo. Šis reiškinys buvo būdingas visoms eurą įsivedusioms Rytų Europos šalims. Kaip bus pas mus – sužinosime netrukus.