Maitinimo verslo atstovai baksnoja į kaimynines šalis, kur kainos restoranuose gerokai didesnės, ir perspėja, kad atlyginimai augti gali tik augant prekių ir paslaugų kainoms, todėl gyventojams reikia nusiteikti, kad skaičiai meniu puslapiuose didės ir ateityje.
Skundų lavina
Į 15min.lt plūsta skaitytojų skundai dėl po euro įvedimo padidėjusių kainų. Daugiausiai nepasitenkinimo kelia restoranų ir kavinių meniu. Padidėjusios kainos nuolaidų kuponuose, ant senų kainų užklijuotos naujos, kliento nenaudai suapvalėję skaičiai naujuose meniu.
Dėmesio sulaukia ir naujosios kainos parduotuvėse. Kai kurių produktų nuotraukos iš tiesų stebina. Štai lenkiško sūrio kilogramas per kelias dienas pabrango kone dvigubai. Siunčiamos pabrangusių vaisių, piniginių, darbo kalendorių ir kitų prekių nuotraukos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po euro įvedimo įžūliai pakeltos kainos bado akis: verslininkai ieško pasiteisinimų
Verslininkai teigia, kad kainų lygis su euro įvedimu nėra susijęs, o kai kuriuos atvejus teisina techninėmis klaidomis. Tuo pat metu restoranų savininkai atvirai deklaruoja, kad kainos buvo suapvalintos, o kai kur ir pakeltos, tačiau siūlo aiškintis priežastis, kodėl taip įvyko.
Blogą pavyzdį parodė Vyriausybė
Minimalus atlyginimas augo, sąnaudos didėjo, žaliavos brango. Objektyviai žiūrint verslui poreikis kelti kainą yra, – teigė G.Balnis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas ir bendrovės „Amber Food“ valdybos pirmininkas Gediminas Balnis 15min.lt teigė, kad niekas nesipiktino, kai Vyriausybė metų pabaigoje nusprendė padidinti minimalų atlyginimą, tuo tarpu restoranų savininkų veiksmai kelia didelį ažiotažą.
„Jeigu aš mokau mažą vaiką, pirmiausia jam rodau gerą pavyzdį. Kodėl minimali alga buvo suapvalinta iki 300 eurų? Ji pakelta dešimt dienų prieš prasidedant kitam kalendoriniam mėnesiui. Visi planuoja savo finansinius metus. Yra įstatyminė nuostata, kad mokesčiai gali būti keičiami kas pusę metų, bet taip nevyksta.
Minimalus atlyginimas augo, sąnaudos didėjo, žaliavos brango. Objektyviai žiūrint verslui poreikis kelti kainas yra. Latvijoje PVM yra 21 proc., žaliavos kainuoja panašiai, atstumai panašūs, bet visos kainos restoranuose 30 proc. didesnės“, – teigė G.Balnis.
Suteikė drąsos
Sąnaudos restoranus ilgai smaugė, o dabar gal drąsos atsirado pakelti kainas. Tiekėjai didžiausias kainų korekcijas darė vasarą, – minėjo G.Balnis.
Pasak jo, verslininkai ilgą laiką tiesiog nesiryžo kelti kainų, tačiau euras šį nusiteikimą pakeitė: „Sąnaudos restoranus ilgai smaugė, o dabar gal drąsos atsirado pakelti kainas. Tiekėjai didžiausias kainų korekcijas darė vasarą. Restoranų savininkai tiesiog mėnesio pabaigoje matė, kad pas juos pinigų sąskaitose pradėjo mažėti. Ne visi sureagavo iš karto.
Kainų augimą lemia labai daug veiksmų. Du trečdalius restorano sąnaudų sudaro darbo užmokestis ir žaliavų kaina. Jeigu mes kalbame, kad darbo užmokestis turi pradėti lygintis su Europos vidurkiu, tai turime kalbėti ir apie tai, jog kainos restoranuose turi būti atitinkamos.“
G.Balnis klausė, kodėl Jungtinėje Karalystėje parduotuvėse maisto produktų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, o restoranuose patiekalai kainuoja 4-5 kartus brangiau? Pasak jo, tai lemia didesnis darbo užmokestis.
Verslininkas neslėpė, kad kainos bus keliamos ir toliau. „Ilgalaikėje perspektyvoje kainos turi augti, jei norime didesnio darbo užmokesčio. Ir čia kalba apie visus sektorius, kur darbo užmokestis sudaro pagrindinę sąnaudų dalį – batų siuvyklas, kirpyklas“, – minėjo pašnekovas.
Su metalu atsisveikinti lengviau
Su popieriumi skirtis sunkiau. Dabar minimalus banknotas beveik atitinka 20 litų. Su trim euro monetom išsiskirti bus lengviau, nei su dešimt popierinių litų, – teigė restoranų tinklų vadovas.
Restoranų tinklų „Charlie pizza“, „Carskoje selo“, „Katpėdėlė“ ir „La Crepe“ vadovas teigė, kad kainos turi būti apvalinamos ir dėl paprastumo: „Dienos pietūs buvo 10 litų. Tai buvo nusistovėjusi psichologinė riba. Dabar gal trys eurai taps nauja psichologine riba. Su popieriumi skirtis sunkiau. Dabar minimalus banknotas beveik atitinka 20 litų. Su trim euro monetom išsiskirti bus lengviau, nei su dešimt popierinių litų.“
Jo teigimu, valdomuose restoranuose kainos kol kas nebuvo apvalintos. „Jas išsaugojome tokiomis, kokios jos buvo iki sausio 1 d. Latvijoje, kai buvo įvedamas euras, kainų nekėlėme visus metus. Tiesiog taip sutapo, nors prieš tai kainos augo gal net smarkiau“, – minėjo G.Balnis.
Jis pridūrė, kad dėl euro įvedimo restoranams teko perspausdinti meniu. „Kiekvieną kartą perspausdinant kažkiek pasikoreguoja ir kainos. Taip buvo visą laiką. Perspausdinimo išlaidos restoranams taip pat yra didelės. Viskas susidėjo, todėl ir kainos pasikeitė“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, „Amber Food“ valdomiems restoranų tinklams valiutų pasikeitimas kainavo apie 60 tūkst. eurų. „Tai tikrai daug. Mus stipriai apribojo ir reikalavimas grąžą atiduoti eurais. Įšaldėme papildomai apie 300 tūkst. eurų“, – nurodė G.Balnis.
Prekybininkai vadovaujasi metodika
Jokio didesnio kainų kilimo tikrai nėra. Kai kurios prekės brangsta, kai kurios pinga, bet bendra įtaka kainų indeksui yra minimali, – teigė L.Vilimas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas 15min.lt sakė, kad pasiruošimas euro įvedimui įvyko optimaliai.
„Pirmosiomis dienomis darbas vyko sklandžiai. Žinoma, yra smulkių nesklandumų, bet vargu, ar buvo tikinčių, gal viską pavyks padaryti idealiai. Kilę klausimai sprendžiami labai operatyviai“, – teigė jis.
Paklaustas apie skaitytojų siunčiamas įvairių prekybos centrų parduotuvėse užfiksuotas kainas, pašnekovas siūlė remtis oficialia informacija: „Paskutinės Statistikos departamento ataskaitos rodo, kad jokio didesnio kainų kilimo tikrai nėra. Kai kurios prekės brangsta, kai kurios pinga, bet bendra įtaka kainų indeksui yra minimali.“
Pasak L.Vilimo, kainų keitimo metodika nėra išgalvota prekybininkų. Vienais atvejais apvalinant kaina eurais gali keliais centais padidėti, o kitais atvejais sumažėti, tačiau jis užtikrino, kad valiutų įvedimu nėra piktnaudžiaujama.
„Euro įvedimas kaip procesas kainų beveik nepakeitė. Pokytis buvo 0,2 proc. Tai iš esmės niekas. Kitose šalyse buvo daugiau. Latvijoje buvo panašiai – apie 0,3 proc. Kainos dėl euro nekyla. Jei verslininkai gali didinti arba mažinti kainas, jie tai daro nepriklausomai nuo tokių veiksnių, kaip euro įvedimas“, – teigė pašnekovas.
Smulkesniems sunkiau
Prekybininkai yra tas filtras, kuris derasi su tiekėjais dėl mažesnių kainų. Visi puikiai žino, kokie jautrūs kainai žmonės Lietuvoje, – teigė asociacijos vadovas.
Asociacijos vadovas išskyrė mažesnes parduotuves provincijoje. „Kaip tik šiandien kalbėjau su Lietuvos kooperatyvų sąjungos atstovais. Parduotuvės dirba. Kai kur pastebimas nesąžiningas žmonių elgesys, kai parduotuvės yra verčiamos keityklomis. Stambiomis litų kupiūromis atsiskaitoma už kramtomos gumos pakelį ar žiebtuvėlį. Esant gausiam tokių pirkėjų srautui, parduotuvių eurų atsargos gali greitai išsekti.
Šiaip matome, kad žmonės didžiuojasi euru ir yra solidarūs. Didžiausias nepasitenkinimas kyla ne dėl prekybininkų kaltės, o, pavyzdžiui, kai prieš juos eilėje stovintis žmogus prie kasos išverčia didžiulį centų maišą“, – pasakojo L.Vilimas.
Jis pridūrė, kad prekybininkai niekados kainų nekelia savo iniciatyva: „Dažniausiai tiekėjai ateina su pasiūlymu ir paaiškina priežastis, kodėl kaina turi keistis. Prekybininkai ir yra tas filtras, kuris derasi su tiekėjais dėl mažesnių kainų. Visi puikiai žino, kokie jautrūs kainai žmonės Lietuvoje.“
