Šie nameliai ir konferencijų centras kainavo 1,5 mln. eurų. Kadangi statyta už Europos Sąjungos pinigus, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija pati nuomoti patalpų negali – privalo ieškoti investuotojo. O verslininkai norėtų valdyti tik namelius – konferencijų centras jiems yra nereikalingas. Dideliu galvos skausmu jis yra tapęs ir parkų direkcijai, mat minimalus jo šildymas per metus atsieina net 3 tūkst. eurų.
Jau pradėjo pelyti
Palūšės turizmo centras, kurį ir sudaro minėtas konferencijų centras ir nameliai, planuoti buvo pradėtas prieš keliolika metų – nuspręsta vietoje sovietmečiu statytų namelių įrengti modernią poilsiavietę ir konferencijų centrą. Dėl krizės planai buvo atidėliojami ir galiausiai pradėtas rengti triskart mažesnis projektas, nei planuota anksčiau.
Namelių visi nori, bet kas paimtų kad ir rytoj. Didžiausias stabdis yra centrinis pastatas, kurio plotas yra per 2 tūkst. kvadratinių metrų ir ten yra suprojektuotas elektrinis šildymas. (…) Visi nuleidžia rankas ir niekas nenori investuoti į šitą regioną, – kalbėjo G.Kukanauskas.
Jam buvo gauta 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos parama. Namelių statyba buvo baigta prieš trejus metus, tačiau per 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto konferencijų centras dėl teisminių ginčų su rangovais baigtas statyti tik praėjusiais metais, todėl tik pernai ir pradėtos koncesininko paieškos – pagal ES finansavimo sutartį direkcija privalo išnuomoti tam pačiam investuotojui visas patalpas, taigi namelių anksčiau nuomoti negalėjo.
Per tuos kelerius metus nauji poilsiniai namai pradėjo pelyti. Tą plika akimi galima pamatyti iš lauko – namuose stovi nauji dar neišpakuoti baldai, įrengtos krosnys, o ant vonios durų akivaizdžiai matyti didžiulės pelėsio dėmės, medinius laiptus nuolat teršia paukščiai, turėklus, rankenas savo voratinkliais jau seniai apraizgę vorai.
Nameliai jau kelerius metus nėra šildomi, jie tik konservuojami žiemai. Tuo metu konferencijų centre, kur įrengtas elektrinis šildymas, palaikoma minimali temperatūra. Per metus direkcijai šildymas kainuoja itin daug – net 3 tūkst. eurų. O, kaip 15min atskleidė jos direktorius Gedas Kukanauskas, dar 700 eurų šiemet teko išleisti naujo, dar nenaudoto pastato remontui.
Būtent dėl didelių išlaidų konferencijų centrui verslininkai ir neskuba investuoti į Palūšę. Namelių jie norėtų, tačiau vien jų išnuomoti neleidžia Europos Sąjungos paramos taisyklės.
Norinčių neatsirado
G.Kukanauskas pasakojo, kad direkcija ruošiasi skelbti jau ketvirtą konkursą – pirmus tris kartus norinčių nuomotis naują turizmo kompleksą taip ir neatsirado.
„Namelių visi nori, bet kas paimtų kad ir rytoj. Didžiausias stabdis yra centrinis pastatas, kurio plotas yra per 2 tūkst. kvadratinių metrų ir ten yra suprojektuotas elektrinis šildymas. (…) Visi nuleidžia rankas ir niekas nenori investuoti į šitą regioną“, – kalbėjo G.Kukanauskas.
Jis skundėsi, kad direkcijai išlaikyti šį konferencijų centrą yra labai brangu – niekam nenaudingam pastatui per metus tenka išleisti maždaug dešimtadalį savo pajamų.
„Kad padarytume tą objektą patrauklesnį, tą koncesininką greičiau surastume, atidavėme kai kuriuos kitus objektus, kuriuos turime parke, valtinę pasiūlėme, kitą turtą, kurį parkas turi“, – pasakojo G.Kukanauskas.
Potencialus investuotojas turi įsipareigoti per trejus metus pritraukti 30 tūkst. turistų, investuoti 90 tūkst. eurų, sukurti 2 darbo vietas. Šios sąlygos yra numatytos finansavimo sutartyje ir jų keisti negalima. Tačiau direkcija vis tiek ieško išeičių, kaip „įdarbinti“ šiuo metu vien nuostolį nešančius pastatus.
„Vyriausybėje pristatėme naują koncepciją – mes norime didįjį pastatą padalinti į dvi dalis ir koncesininkui išnuomoti didžiojo pastato maitinimo patalpas ir konferencijų salę kartu su nameliais, o apatinėje pastato dalyje įrengti parko lankytojų centrą ir muziejų“, – sakė G.Kukanauskas.
Tam, jo teigimu, turi pritarti Vyriausybė, Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo ir paramos agentūra (LVPA). Ar tai yra realu, dabar nežino ir pats G.Kukanauskas.
Išeities nepasiūlė
Lankytojų centro ir muziejaus įkūrimas pirmajame pastato aukšte jau buvo svarstomas, tačiau, kaip 15min sakė LVPA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Žemaitienė, muziejaus įrengimui ir išlaikymui pagal projektą finansavimas nebuvo numatytas.
O tai reiškia, kad direkcija gali pirmajame aukšte įkurti muziejų ir tuomet nuomoti tik dalį pastato, tačiau muziejų ir lankytojų centrą turėtų finansuoti savo lėšomis.
E.Žemaitienė pabrėžė, kad per trejus metus projektas privalo sukurti darbo vietų, pritraukti 30 tūkst. turistų, investuotojui yra keliamas reikalavimas investuoti beveik 90 tūkst. eurų.
„Nepasiekus minėtų rodiklių, LVPA privalės svarstyti finansinės korekcijos galimybę“, – E.Žemaitienė paaiškino, kad finansinė korekcija reiškia paramos grąžinimą – jeigu direkcija neįvykdys reikalavimų pagal finansavimo sutartį, jai gali tekti grąžinti dalį arba visus pinigus.
„Deja, dabartinė situacija rodo (trys neįvykę koncesininko konkursai), kad projekto sprendimai neatliepė verslo lūkesčių, projektą sunku pavadinti sėkmingu. Jo ateitis priklauso nuo projekto vykdytojo administracinių gebėjimų ir sėkmingo naujos objekto įveiklinimo koncepcijos parengimo ir įgyvendinimo“, – sakė E.Žemaitienė.
LVPA laukia direkcijos sprendimo – būtent ji turi siūlyti projektus, kaip „įdarbinti“ pelijančius pastatus. Bus muziejus pirmajame pastato aukšte, ar ne, taip pat priklauso nuo direkcijos.
„Tapo paprastu lietuvišku kaimu“
Pastaraisiais metais, turime pripažinti, kad Palūšė tapo eiliniu Lietuvos kaimu, – sakė G.Kukanauskas.
„Anksčiau tai buvo vieta, kurią žinojo visa Sovietų Sąjunga. Kiekvienas iš tolimiausių kraštų svajodavo gauti kelialapį į Palūšę, nes tai buvo viena patraukliausių vietų ir lankytojų srautas per dieną čia būdavo apie 3 tūkst. turistų. Pastaraisiais metais, turime pripažinti, kad Palūšė tapo eiliniu Lietuvos kaimu“, – sakė G.Kukanauskas.
Jo teigimu, Palūšės turizmo sektorius smarkiai susitraukė, jį kamuoja sezoniškumas, o dėl politinės situacijos beveik nebeliko turistų iš Rytų, kurių Palūšėje esą visuomet nemažai būdavo.
„Infrastruktūra nebuvo atnaujinta ir tai lėmė, kad tas lankytojų centras vis mažėjo ir mažėjo“, – aiškino jis.
Nepaisant to, G.Kukanauskas rankų nenuleidžia: „Reikia kurti tokią infrastruktūrą, kuri būtų naudinga verslui, kuris galėtų ją išnaudoti. Turistui nereikia vieno produkto, jam reikia viso paketo. Galvojam, kad per porą artimiausių metų Palūšė tikrai atsigaus ir atsiras koncesininkas, kuris ateis į Palūšę.“
