Estijos bankas jau yra pasiūlęs iš apyvartos išimti vieno ir dviejų euro centų nominalo monetas. Tiesa, dėl to šalyje jau nerimaujama, kaip tai paveiks kainas jas suapvalinus.
Lietuvoje daugiau nei pusė visų nukalamų monetų yra būtent tokios – tačiau jų vis pristinga ir tenka nukalti naujų.
„Mažųjų nominalų monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą, tačiau retai kas jas naudoja atlikdami mokėjimus. Tai puikiai iliustruoja statistika: lyginant su kitų nominalų monetomis mažųjų nominalų monetų išleidžiame labai daug, tačiau jų į Lietuvos banką sugrįžta sąlyginai mažai“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.
Lietuvos bankas yra išleidęs 162 milijonus 1 ir 2 centų monetų – tai 54 proc. visų išleistų monetų, kartu jos svertų 426 tonas. Maždaug tiek pat svertų 60 dramblių kaimenė.
„Monetų gamybos, transportavimo, tvarkymo išlaidos pakankamai didelės, tačiau tai, kad jos negrįžta iš apyvartos rodo, jog žmonės nelinkę jų naudoti atsiskaitymams“, – vertina D.Stankevičius.
Tačiau Lietuva Europoje išsiskiria ir tuo, kad perkamoji galia yra viena iš mažiausių, o pirkėjai čia atsiskaityti grynaisiais mėgsta bene labiausiai žemyne – anksčiau litų centų gyventojai atsisakyti nebuvo linkę. Tai yra priežastys, kodėl smulkiausi centai vis dar galėtų būti aktualūs pirkėjams, įvardija ekonomistai.
Apskritai 15min kalbinti pašnekovai neįžvelgtų rimtų centų atsisakymo trūkumų – netgi ir kainoms poveikio neturėtų būti, išskyrus techninius pasikeitimus.
Dalis valstybių jau atsisakė
1 ir 2 centų monetų naudojimo jau yra atsisakiusios Airija, Olandija ir Suomija, tai bando padaryti ir Belgija. Italija ir Estija šiuo metu svarsto tokią galimybę.
„Įprastai tokios idėjos nebūtinai kyla iš centrinių bankų ar valstybės institucijų. Pvz. Olandijoje iniciatyva nebenaudoti mažųjų nominalų kilo verslo ir vartotojų asociacijoms, kuomet jos susitarė laisvanoriškai taikyti apvalinimo taisyklę atsiskaitant grynaisiais pinigais. Panaši situacija buvo ir Airijoje“, – sako Lietuvos banko atstovas.
Europos centrinio banko (ECB) lygmeniu eurų monetų klausimai nėra derinami, nes už euro monetų išleidimą yra atsakinga Europos Komisija, nurodo jis. Jei valstybė apsisprendžia nebenaudoti smulkiųjų centų – EK tiesiog informuojama apie tokį faktą.
„Žinoma, norint nebenaudoti smulkiųjų monetų atsiskaitymams, reikėtų visų suinteresuotų šalių diskusijos ir sutarimo, nes tai paliestų ir gyventojus, ir verslą. Bet kuriuo atveju, toks sprendimas turėtų būti įtvirtintas įstatymiškai“, – sako D.Stankevičius ir patikslina, kad tai jau būtų Seimo atsakomybė.
Paskutinįkart Lietuvoje klausimas dėl smulkiausių centų išėmimo iš apyvartos buvo kilęs prieš įvedant eurą – tuomet gyventojai buvo sukaupę tonas „baltų“ lito centų, kuriuos iškeisti nebuvo itin paprasta, prekybininkai atsisakydavo priimti daugiau nei 50 monetų vieno atsiskaitymo metu.
Rūtenis Paukštė: per mėnesį kainuotų iki euro
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė vertina, kad vieno ir dviejų centų monetų atsisakymas būtų racionalus.
„Tai ir grąžos atidavimą apsunkina, atsiskaitymai dėl kelių centų šiek tiek daugiau laiko užima. Ir apskritai, tai ko gero nėra pati didžiausia problema, kuri turėtų mums rūpėti. Centų atsisakymas kažko labai nepakeistų“, – savo nuomonę 15min pateikė R.Paukštė.
Anot jo, prekybininkai greičiausiai pirkėjų dėl to itin nenuskriaustų – nuostolis vieno pirkimo metu galėtų siekti kelis centus.
„Kiek tie centai turi įtakos žmogui, kuris gauna, tarkime, 500 eurų. Turėdami 500 eurų, jei jūs atliekate 50 pirkimų, ir nuo kiekvieno nuostolis siektų po kelis centus, galbūt kokį eurą žmogus ir prarastų. Tai nuostolis maždaug 0,2 proc. nuo atlyginimo“, – sako R.Paukštė, ir sutinka, kad mažiausias pajamas gaunantiems asmenims euras yra svarbus.
Tačiau, jei būtų vadovaujamasi matematinėmis apvalinimo taisyklėmis, sumos prekybininkams galėtų ir mažėti.
Pavyzdžiui, degalinės šiuo metu kainas nurodo netgi cento dešimtosiomis dalimis, o vėliau galutinę mokėtiną sumą suapvalina vieno cento tikslumu. Panašiai galėtų veikti mokėtinos sumos suapvalinimas ir 5 centų ribose.
R.Paukštė atkreipė dėmesį į kitą problemą – Lietuva skyla į dvi dalis pagal tai, ar žmonės naudojasi internetu, ar ne. Jei pirmieji internetu gali prekių ir paslaugų įsigyti pigiau, tai internetu nesinaudojantys asmenys šiuo atžvilgiu nukenčia.
„Daug privalumų, įskaitant ir mažas kainas, galima gauti atsiskaitant internetu. O pas mus labai daug žmonių negali to daryti. Žmonės su mažomis pajamomis statomi į labai nedėkingą padėtį“, – sako R.Paukštė.
Prekybininkai: patys neprašome, bet pritartume
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas laikosi neutralios pozicijos šiuo klausimu.
„Gal būtų ir visai logiškas žingsnis, nes kuo daugiau tų monetų, tuo visiems daugiau administravimo, skaičiavimo, transportavimo. Tai mūsų pozicija, manau, kad tikrai pritartume. Tačiau šiame etape patys to neprašome. Jei būtų toks sprendimas valstybės lygmeniu, jis turėtų pasiteisinti“, – sako L.Vilimas.
Jis tikino, kad tam tikrų monetų nominalų atsisakymas nepaveiktų kainų prekybos tinkluose.
„Prekių kainodara sudaroma, mano žiniomis, neįtraukiant pačių pinigų nominalų buvimo ar nebuvimo. Kainodaros principai paremti kitais elementais. Dabar iš tiesų kainos nurodomos pabaigoje paliekant devynetus, pvz., euras ir 19 centų, 1,99 euro ir panašiai. Panaikinus vieno ar dviejų centų nominalus, liktų mažiausias 5 centų, verslas vis tiek turėtų atiduoti grąžą, tad tam tikras apipavidalinimas gali įvykti“, – sako L.Vilimas.
Anot jo, prekybininkai kainas pirkėjams ir toliau nurodytų cento tikslumu.
Rokas Grajauskas: gadina pinigines, bet vertės turi
„Danske Bank“ Vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas laikėsi nuosaikios pozicijos. Jis sutinka, kad reikėtų mažinti grynųjų dalį apyvartoje, tačiau vertina, kad net ir mažos vertės centai lietuviams gali būti aktualūs – jų perkamoji galia viena iš mažiausių Europoje.
„Viena vertus, tai būtų siekiamybė. Tačiau kita pusė – realybė. O ji tokia, kad Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais yra labai paplitę, labai populiarūs. Ir apskritai, pagal įvairias apklausas ir tyrimus Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais dalis yra viena iš didžiausių. Akivaizdu, kad jei visada atsiskaitai grynaisiais, galbūt ir vienas ar du centai praverčia. Nes kainos retai kada būna lygios“, – sako R.Grajauskas.
Jis vertina, kad iki šiol centus iš apyvartos išėmusiose valstybėse grynaisiais atsiskaitoma santykinai rečiau, o gyventojų perkamoji galia jose didesnė, todėl ir cento vertė mažiau aktuali.
„Grynuosius išlaikyti ir aptarnauti vis tiek kainuoja, o jei jų realus panaudojimas yra mažas, tai akivaizdu, kad gal ir apsimoka, tuomet logikos yra. Lietuvoje, vertinant teoriškai, kol kas yra priešingai. Reikėtų pasižiūrėti, kokia reali tų monetų apyvarta, ir jei ji didelė, reiškia, kad žmonės juos naudoja“, – sako R.Grajauskas.
Kol gyventojai centus naudoja, anot analitiko, mažinti jų cirkuliaciją ar apyvarta „nebūtų visai protinga“.
„Lietuvoje su mūsų perkamąja galia, tai vienas ar du centai, ypač kai keletą jų sudedi į krūvą, išeina jau 5 ar 10 centų. Tai nemažai daliai gyventojų tai jau yra tam tikri pinigai, priešingai nei Vakarų Europoje“, – pažymi R.Grajauskas.
„Be abejo, turtingesnėse valstybėse, kur ir kainų lygis yra aukštesnis, tas vienas ar du centai sudaro tokią nereikšmingą dalį, kad galbūt yra didelė dalis žmonių, kurie vengia pasiimti 1 ar 2 centų grąžą, kad kišenių neplėšytų ar piniginių negadintų“, – priduria R.Grajauskas.
Estija nuo Lietuvos taip pat skiriasi, pažymi ekonomistas. Mat Estijoje grynieji atsiskaitymuose naudojami gerokai rečiau.
„Ir perkamoji galia Estijoje yra aukštesnė – tai vėlgi, ten galima suprasti tokį žingsnį. Lietuvoje klausimas lieka atviras“, – sako R.Grajauskas.