Siekiant sumažinti taršą Lietuvos pramonės įmonėse, bus rengiama galimybių studija pramonės įmonių transformacijos klausimais. Skatinant tvarių darbo vietų kūrimą, šį mėnesį jau bus pradėta investuoti ir į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą.
Anot ministrės Aušrinės Armonaitės, Lietuva turi tikslą sumažinti šalies pramonės įmonių keliamą taršą ir stiprinti žaliąją ekonomiką, o kartu ir įgyvendinti Europos Sąjungos žaliojo kurso programą. Iš 1 mlrd. eurų plano ekonomikai, pramonės perėjimui link neutralios klimatui ekonomikos iš Teisingos pertvarkos fondo numatyta 165,2 mln. eurų, o tvarioms darbo vietoms kurti investuojant į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą, investuotojams pritraukti – dar 97,6 mln. eurų. Taip bus sukurta dar daugiau galimybių Lietuvai.
Pramonės įmonių transformacijos galimybių studijoje bus analizuojamas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, vandenilio ir kitų inovatyvių technologijų panaudojimo galimybių vertinimas labiausiai taršos paveiktose Lietuvos pramonės įmonėse Kauno, Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiai studijai atlikti numatyta 500 tūkst. eurų. Numatoma, kad Inovacijų agentūra artimiausiu kelių mėnesių laikotarpiu skelbs viešąjį pirkimą parengti galimybių studiją.
„Galimybių studija nustatys būtinus parengiamuosius veiksmus, kurių reikėtų imtis nacionaliniu lygiu, kad ateityje būtų sėkmingai mažinama tarša ir panaudojamos inovatyvios technologijos taršiausiose Kauno, Šiaulių ir Telšių apskrities pramonės įmonėse. Atliktos galimybių studijos rezultatai padėtų šioms įmonėms transformuotis ir iki 2050 m. pasiekti nacionalinius klimato kaitos švelninimo tikslus“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.
Š. m. gegužės mėn. numatoma paskelbti 30,5 mln. eurų kvietimą Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajono savivaldybėms, siekiant paskatinti jas investuoti į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė beveik 1 mlrd. eurų vertės planą. Iki 2023 m. pabaigos apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.
