„Kredito istorijoje dėmę gali palikti pradelsti mokėjimai ir nuo 0,01 Eur. Šio mėnesio duomenimis, įrašų apie šiuo metu esančius vėlavimus iki 10 Eur turi 17 tūkst. gyventojų. Vėlavimų nuo 11 iki 30 Eur turi 20 tūkst. asmenų, o nepadengtų įsipareigojimų tarp 31 ir 100 Eur – 40 tūkst. gyventojų.
Iš pirmo žvilgsnio kai kurie vėlavimai gali atrodyti nedideli, tačiau ir jie gali apriboti galimybes skolintis ar pirkti išsimokėtinai. O ir padengti vėlavimai gali turėti įtakos kilstelėdami palūkanų maržą. Tai yra padaryti paskolą brangesne nei ji galėtų būti, jei praeityje tokių dėmių kredito istorijoje būtų buvę išvengta”, – pranešime teigia Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.
Pasak R.Maskeliūnienės, sąlyginai nedideli vėlavimai dažniausiai susidaro už telefono ryšio, interneto paslaugas, taip pat tai įvairūs delspinigiai.
„Mano Creditinfo“ duomenimis, per 9 šių metų mėnesius įvairių paslaugų ir prekių į kreditą į bankus, kredito unijas, lizingo, telekomunikacijų kitas bendroves kreipėsi daugiau nei 100 tūkst. asmenų, kurie kreipimosi dieną buvo skolininkai už kitas paslaugas, todėl galimybės finansuotis jiems buvo ribotos.
Bendras gyventojų pradelstų įsiskolinimų portfelis rugsėjį sumažėjo 100 tūkst. Eur ir mėnesio pabaigoje sudarė 1,041 mlrd. Eur.
Kredito istorija formuojama visiems pilnamečiams gyventojams. Ji susideda iš dviejų dalių – finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos. Finansiniai įsipareigojimai – tai įvairūs kreditai bankuose, kredito unijose, lizingo ar smulkiųjų, vartojimo kreditų bendrovėse. Mokėjimų istorija – tai pradelsti mokėjimai už šiuos kreditus ir mokėjimai už kitas paslaugas (telekomunikacijų, elektros, komunalines, draudimo, kabelinės TV ir kiti).
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto skaičiavimais, 60 tūkst. Eur paskolą būstui trisdešimčiai metų paėmusio asmens per visą paskolos grąžinimo laikotarpį sumokėtos palūkanos, priklausomai nuo to, ar jo kredito istorija yra gera ar prastesnė, gali skirtis 9-12 tūkst. EUR.