Bankas prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet trauksis 6,7 proc. Tai yra dviem proc. punktais mažiau, nei prognozuota gegužės pradžioje.
SEB taip pat teigia, kad šalies ūkis kitąmet didės 5,3 proc., o 2022 metais augs 3 procentais.
Prognozės patikslintos atsižvelgiant į naujausius pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenis. Jie, anot banko, liudija, kad šalies visuomenė ir verslas pirmąjį COVID-19 smūgį atrėmė sėkmingiau, negu tikėtasi.
SEB prognozuoja, kad koronaviruso pandemijos įtaka Lietuvos ekonomikai bus mažesnė nei daugeliui kitų euro zonos valstybių dėl palyginti gero epidemiologinės krizės suvaldymo, mažesnės turizmo, automobilių gamybos sektoriaus įtakos ūkiui ir kitų veiksnių.
Su didesniu smūgiu susidurs Pietų Europos šalys ir valstybės, kurių ekonomika labiau priklauso nuo sėkmingo automobilių pramonės veikimo.
Auga vartojimas, bet ir nedarbas
Lietuvos ūkiui kopti iš duobės padeda atsigaunantis vidaus vartojimas, kuris balandį ir gegužę traukėsi gerokai mažiau, nei buvo baiminamasi karantino pradžioje, tvirtina SEB.
Mažmeninės prekybos apyvarta gegužę lyginamosiomis kainomis buvo tik 0,6 proc. mažesnė nei prieš metus, o neįtraukiant degalų pardavimo, mažmeninė prekyba ūgtelėjo 1,8 proc.
Vartotojų lūkesčiai ir pasitikėjimo rodiklis grįžo į 2017 metų lygį, o tai geras ženklas prekes parduodančioms ir paslaugas teikiančioms įmonėms, teigia bankas.
Vis dėlto daugiausia nerimo kelia vartojimo pokyčiai ketvirtą ketvirtį, kuris yra pats aktyviausias prekybininkams, nes žmonės, ypač nepalankiu epidemiologinės padėties atveju, gali vėl labai greitai apriboti išlaidas.
Nors nedarbas toliau augs, SEB bankas prognozuoja, kad jo šuolis bus mažesnis, nei nuogąstauta karantino pradžioje kovo mėnesį. Registruotas nedarbas Lietuvoje nuo vasario pabaigos ūgtelėjo 2,7 proc. punkto.
Anot prognozės, šiemet vidutinis nedarbas piką pasieks metų pabaigoje, o vidutinis nedarbas bus 9,3 procento. Kitąmet jis sumažės iki 8,4 procentų.
SEB bankas taip pat prognozuoja, kad 2020 metais vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius bus 2,5 proc. didesnis negu prieš metus, o 2021 metais augs 3,5 procentais.
Jis teigia, kad vidutinį darbo užmokestį nuo metinio smukimo gelbėjo išlikusios stabilios algos valstybės sektoriuje, priešingai negu privačiame sektoriuje.
Kitų metų algų pokytis vėl priklausys ne tik nuo ekonomikos tendencijų, bet ir nuo sprendimų, kaip keisti minimalią mėnesio algą (MMA) bei valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondą. Labai tikėtina, kad, jeigu MMA kitąmet ir augs, tai minimaliu dydžiu, o valstybės sektoriaus darbuotojams teks pasitenkinti lėčiau augančiomis algomis.
SEB bankas nekeičia ankstesnės prognozės, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o 2021 m. – 2,2 proc.
Pramonės atsigavimas
Nors per pirmus penkis metų mėnesius pramonė smuko 5,1 proc., o apdirbamoji gamyba – 5,5 proc., atsigavimo ženklų bankas mato ir šioje srityje.
Dalies pramonės įmonių gamybos apimtys gegužę jau buvo didesnės nei balandį, birželio pabaigoje sulėtėjo elektros vartojimo smukimas, o tai liudija, kad pramonės gamybos lėtėjimas tampa vis mažesnis.
Atsitiesiant svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikai, artimiausiais mėnesiais tikėtinas mažesnis pramonės smukimas. Tačiau SEB teigia, kad šis sektorius yra ir pats jautriausias, todėl atsargiai prognozuoja pramonės gamybos pokyčius artimiausiais mėnesiais.
Iš sumažėjusio kredito įstaigų paskolų portfelio ir išaugusių bendrovių indėlių bankas daro išvadą, kad per pandemiją verslas mažino apyvartinį kapitalą, bet kartu ir išlaikė neblogą pinigų srautą iš pagrindinės veiklos.
Verslui padėjo ir valdžios skatinimo priemonės – įmonės, taupydamos lėšas, įsiskolino valdžiai laiku nesumokėdamos jau daugiau negu pusę milijardo eurų. Taip pat sparčiai augo ir gyventojų indėliai.
Anot banko, verslui naudingiausia valstybės pagalba buvo paskolos lengvatinėmis sąlygomis, palūkanų kompensavimas, galimybė atidėti mokesčius „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
