Net jei ir neketinate įsigyti galingo kompiuterio ir paskirti jo kriptovaliutos „kasimui“, suprasti, apie ką kalba žmonės, kai jie kalba apie kriptovaliutas ir bitkoinus, verta. Portalas 15min atsako į svarbiausius klausimus apie šį reiškinį.
Kas yra kriptovaliutos? Kuo jos skiriasi nuo įprastų pinigų?
Kriptovaliuta – tai skaitmeninė, arba virtuali, valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų nesinaudojant bankais ar kitais tarpininkais.
Kriptovaliutos neturi fizinės išraiškos – nėra jų monetų ar banknotų, kuriuos būtų galima pačiupinėti. Jos egzistuoja tik virtualiame pasaulyje. Kriptovaliutų įsigyti galima kriptovaliutų biržose. Jų vertę nustato paklausos-pasiūlos dėsnis. Kuo daugiau žmonių nori įsigyti kriptovaliutos, tuo jos vertė yra didesnė, ir atvirkščiai.
Pati populiariausia ir geriausiai žinoma kriptovaliuta yra bitkoinai. Vienas bitkoinas šiuo metu kainuoja apie 5000 eurų, o bendra visų apyvartoje esančių bitkoinų vertė siekia apie 83 mlrd. eurų.
Antroji pagal populiarumą valiuta yra „Ethereum“. Jos vieneto, vieno eterio vertė yra apie 240 eurų. Tačiau skirtingų kriptovaliutų egzistuoja per tūkstantį, daugelio jų vienetų vertė yra pora eurų ar netgi dar mažesnė.
Esminis kriptovaliutos ir įprastų valiutų skirtumas yra tai, kad kriptovaliuta yra decentralizuota. Skirtingai negu įprastos valiutos, tokios kaip doleriai ar eurai, kriptovaliutos nėra išleidžiamos centrinių bankų ir nėra prižiūrimos jokios šalies valdžios institucijų. Kriptovaliutų vienetai sukuriami vykstant technologiniam procesui, vadinamam „kasimu“ (daugiau apie jį toliau straipsnyje).
Pasaulyje kriptovaliutas naudoja apie 6 milijonus žmonių. Dauguma jų naudoja bitkoinus. Taip pat egzistuoja apie pusantro tūkstančio kriptovaliutų bankomatų.
Kaip kriptovaliutos veikia? Ar jos išties nemokamos?
Nors bankinių mokesčių mokėti įsigyjant kriptovaliutą ir ja atsiskaitant nereikia, mokesčių kitiems tarpininkams, dažnai didesnių negu ką nors perkant internetu ir mokant bankine kortele, neišvengsite.
Dažniausiai viskas vyksta taip: asmuo, norintis įsigyti kriptovaliutos, susikuria virtualią tos kriptovaliutos piniginę. Tada jis gauna savo asmeninį ir viešą sąskaitos numerius. Jie kiekvienam asmeniui yra unikalūs, asmeninis yra naudojamas prisijungimui prie sistemos, o viešą reikia nurodyti norint gauti pinigus.
Lietuvoje žmogui, norinčiam įsigyti bitkoinų, tokios sąskaitos atidarymas ir vienas bitkoino įsigijimo sandoris papildomai kainuos 10–20 Eur.
Asmeninį sąskaitos numerį galima palyginti su elektroninės bankininkystės slaptažodžiu, o viešą – su banko sąskaitos numeriu. Tačiau, skirtingai negu elektroninės bankininkystės atveju, praradus ar pamiršus asmeninį sąskaitos numerį kriptovaliutos sąskaitoje laikomų jos vienetų susigrąžinti neįmanoma.
Taip pat esama paslaugų tiekėjų, kurie siūlo susikurti bitkoinų naudojimo paskyras jų svetainėse ir jas naudoti kaip tarpininkus. Tuomet nereikia baimintis, kad asmeninis sąskaitos numeris bus prarastas.
Susikūręs piniginę asmuo gali įsigyti kriptovaliutos pagal tos dienos kursą už realius pinigus. Tačiau norėdamas tai padaryti, jis dar turės ir atsidaryti mokėjimo sąskaitą vienoje iš specialių svetainių, kurios veikia kaip tarpininkai tarp banko ir kriptovaliutos biržos. Į šią sąskaitą jis persives pinigus iš banko ir už juos biržoje pirks kriptovaliutą.
Lietuvoje žmogui, norinčiam įsigyti bitkoinų, tokios sąskaitos atidarymas ir vienas bitkoino įsigijimo sandoris papildomai kainuos 10–20 Eur.
Įsigytą kriptovaliutą asmuo gali naudoti atsiskaitydamas už prekes ir paslaugas ar pervesdamas ją kitiems vartotojams be bankinių mokesčių. Tam tereikia žinoti kito vartotojo viešą sąskaitos numerį.
Tačiau bankinių mokesčių nebuvimas nereiškia, kad kriptovaliutų pervedimai yra nemokami. Atliekant pervedimą reikia tiesiog nurodyti sumą, kurią sutinkate skirti už kuo greitesnį pervedimo įvykdymą. Kuo didesnė suma – tuo greičiau įvyks pervedimas.
„Blokų grandinė“ yra tarsi kriptovaliutos buhalterinė knyga, kurioje saugiai kaupiama informacija apie kiekvieną kada nors ta kriptovaliuta atliktą operaciją.
Spalio 24 d. duomenimis, jei norite būti tikras, kad siunčiama bitkoinų suma gavėją pasieks per pusvalandį, turėsite sumokėti papildomai maždaug 2 dolerius. Ne ypač daug, jei pervedate milijoną, bet juntama suma, jei kriptovaliuta norite susimokėti už kavos puodelį.
Dažniausiai svetainės, padedančios pervesti kriptovaliutas ar jas konvertuoti į įprastas valiutas, operacijos mokestį iš karto įtraukia į savo paslaugas ir dar prideda savo tarpininkavimo mokestį.
Kriptovaliuta atlikus bet kokią finansinę operaciją, ši operacija, yra įrašoma į tos valiutos „blokų grandinę“ (blockchain). „Blokų grandinė“ yra tarsi kriptovaliutos buhalterinė knyga, kurioje saugiai kaupiama informacija apie kiekvieną kada nors ta kriptovaliuta atliktą operaciją.
Ši „blokų grandinė“ yra ne tik saugoma internete, bet ir reguliariai išsiunčiama visiems kriptovaliutos sąskaitas turintiems žmonėms, pasirinkusiems jas gauti.
Tad tai, kiek kriptovaliutos vienetų turite, bet kada matyti galės visi norintys, tik, žinoma, nežinodami, kad tai esate būtent jūs. Taip užtikrinama, kad joks sistemos vartotojas negali „nulaužti“ centrinės sistemos ir pasididinti savo turimų valiutos vienetų skaičiaus.
Tiesa, net jei pagrindinė sistema yra saugi, tai negarantuoja, kad saugios bus ir įvairios trečiosios sistemos, susijusios su ja, pavyzdžiui, tarpininkų programos, leidžiančios lengvai įsigyti ir parduoti kriptovaliutą ar konvertuoti ją į tradicinius pinigus.
Geras to pavyzdys – 2017 m. liepą įvykusi vagystė, kuomet programišiai sugebėjo pavogti eterio – antrosios pagal populiarumą pasaulyje kriptovaliutos – kurio vertė sudarė 32 mln. dolerių. Tai jie padarė išnaudodami programavimo klaidą vienos programavimo bendrovės sukurtoje „skaitmeninėje piniginėje“, kurioje vartotojai gali laikyti savo kriptovaliutas.
Dėl šios priežasties ir patys pagrindinių kriptovaliutų puslapiai perspėja būti labai atsargiems jomis naudojantis ir rekomenduoja nelaikyti didelių pinigų sumų kriptovaliutų sąskaitose, kai jomis neatliekami jokie sandoriai. O jei kriptovaliutos piniginė laikoma savame kompiuteryje, svarbu papildomai pasirūpinti ir kompiuterio saugumu.
Kaip atsiranda nauji kriptovaliutų vienetai, jei niekas pinigų neišleidžia?
Nauji kriptovaliutų vienetai atsiranda vykstant procesui, vadinamam „kasimu“. Kriptovaliutą norintys kasti žmonės parsisiunčia ir į kompiuterį įdiegia tam skirtas programas. Tada kompiuteris atlieka matematinius skaičiavimus, kurių metu generuojami nauji bitkoinų vienetai.
Kriptovaliutų operacijų negalima suklastoti, jų saugumą užtikrina sudėtingi kodai, užšifruojantys kiekvieną operaciją: todėl jos ir vadinasi „kriptovaliutomis“.
Kasimo proceso metu kasėjų kompiuteriai yra naudojami ne tik naujų kriptovaliutos vienetų kūrimui, bet ir pačios kriptovaliutų sistemos palaikymui bei ja atliekamų operacijų patvirtinimui: kadangi kas sekundę atliekama tūkstančiai operacijų, joms reikia didelių tinklo išteklių.
Nauji kriptovaliutos vienetai ir pinigai, gaunami kaip mokesčiai už pervedimus, yra tarsi atlyginimas kasėjams už tai, kad jie sutinka panaudoti savo kompiuterių išteklius atlikti šį darbą. Bet kuriuo metu kriptovaliutos funkcionavimą palaiko drauge veikiantys jos vartotojų kompiuteriai.
Kokia prasmė naudoti kriptovaliutas?
Kadangi kriptovaliutos išsaugo informaciją apie kiekvieną operaciją, kriptovaliutų operacijų negalima suklastoti. Jų saugumą užtikrina sudėtingi kodai, užšifruojantys kiekvieną operaciją: todėl jos ir vadinasi „kriptovaliutomis“.
Be to, atliekant finansines operacijas kriptovaliutomis, netaikomi bankiniai mokesčiai. Kadangi tarp šalių pervedant dideles pinigų sumas arba investuojant tokie mokesčiai dažnai būna dideli, kriptovaliutos gali padėti sutaupyti.
Tačiau, kaip jau minėta, tai priklauso ir nuo pervedimo sumos: norint pervesti mažą sumą, pervedimo mokestis gali būti ir didesnis negu tą pačią operaciją atliekant per banką.
Bitkoinus kai kur pasitelkti galima ir kasdienėms operacijoms. Juos priima parduotuvės ir verslai.
Daugeliui svarbiausiu kriptovaliutų privalumu atrodo anonimiškumas – apie operacijas jomis nesužino nei bankai, nei valstybė. Kriptovaliutomis galima atlikti finansinius sandorius išlaikant paslaptyje savo vardą ir nesinaudojant bankais. Kriptovaliutos sąskaitą susikurti gali kiekvienas, net ir tie, kurie negali ar nenori atsidaryti sąskaitos banke.
Nors informacija apie kiekvieną operaciją yra įrašoma į jau minėtą „blokų grandinę“, šiuose įrašuose nėra kaupiama informacija apie operaciją atliekančio žmogaus vardą ir pavardę – vartotojas yra identifikuojamas tik pagal unikalų jam priskirtą kodą, kurį žino tik jis pats.
Dėl tokio anonimiškumo kriptovaliutos yra dažnai siejamos su juodąja rinka – narkotikų prekyba, pinigų plovimu ir t t. Vadinamajame „tamsiajame internete“ egzistuoja puslapių, kuriuose būtent kriptovaliuta galima atsiskaityti už narkotikus ar kitas draudžiamas medžiagas. Nors teisėsaugos pareigūnai visame pasaulyje su tuo kovoja, jie negali, pavyzdžiui, areštuoti kriptovaliutos sąskaitos, o susieti sąskaitą su konkrečiu žmogumi irgi beveik neįmanoma.
Kriptovaliutomis galima atlikti finansinius sandorius išlaikant paslaptyje savo vardą ir nesinaudojant bankais.
Esama ir kitų būdų, kaip galima kriptovaliutą panaudoti nelegaliems tikslams. Pavyzdžiui, „WannaCry“ virusą 2017 m. paskleidę programišiai reikalavo, kad užkrėstų kompiuterių savininkai, norėdami apsisaugoti nuo informacijos praradimo, išpirką sumokėtų bitkoinais.
Lietuvoje irgi plačiai nuskambėjo atvejis, kai klinikos „Grožio chirurgija“ pacientų duomenis pavogę programišiai reikalavo išpirkos būtent bitkoinais.
Tačiau kriptovaliutų naudojimas nėra absoliučiai neatsekamas. Paprastai pasakius: norint už ką nors atsiskaityti kriptovaliuta, pirmiausia reikia jos įsigyti. Už kriptovaliutą biržoje, kaip jau minėta anksčiau, reikia susimokėti eurais, o Lietuvoje tokį sandorį padedantys įvykdyti tarpininkai – „Bitmarket“, „Spectrocoin“ ir panašios svetainės – reikalauja asmens duomenų ir netgi asmens dokumento kopijos.
Ir atvirkščiai – jei iš kitos šalies gausite didelį kiekį kriptovaliutos, norėdami ją išsikeisti į eurus vėlgi turėsite pasinaudoti tarpininkų paslaugomis. O šiems tarpininkams turėsite pateikti savo asmens duomenis. Daug elektroninių parduotuvių, leidžiančių atsiskaityti kriptovaliuta, taip pat reikalauja asmens duomenų. Taip anonimiškumas pradingsta.
Kalbant apie kriptovaliutų įsigijimo motyvus, būtina paminėti, kad kriptovaliutas dažnai įsigyja ir tiesiog investicinę riziką mėgstantys žmonės. Įsigiję jų, neišleidžia, tikisi, kad kriptovaliutų vertė augs ir dabar įsigiję kriptovaliutos už mažesnę sumą, ateityje galės ją parduoti už didesnę.
Ar kasant kriptovaliutas išties lengva praturtėti?
Daugelis su kriptovaliutomis pirmąkart susipažįstančių žmonių nustemba: negi vos parsisiuntus programą ir pradėjus kasti pinigus galima lengvai praturtėti? Posakis, kad nemokamas sūris yra tik pelėkautuose, vis dėlto galioja ir čia.
Visų pirma, bendras kriptovaliutos kiekis, kurį galima iškasti per tam tikrą laiko tarpą, yra ribotas. Ir šis kiekis yra padalinamas visiems kasėjams, tad kuo daugiau kasėjų – tuo mažesni jų uždarbiai.
Pavyzdžiui, bitkoinų sistemoje užkoduota, kokiu greičiu kuriami nauji bitkoinai. Šiuo metu visame pasaulyje egzistuoja 16,6 mln. bitkoinų vienetų, o per parą visi kasėjų kompiuteriai drauge iškasti gali 1800 vienetų.
Daugelis su kriptovaliutomis pirmąkart susipažįstančių žmonių nustemba: negi vos parsisiuntus programą ir pradėjus kasti pinigus galima lengvai praturtėti?
Ši 1800 vienetų suma yra padalinama visiems bitkoinų kasėjams. Bitkoinų kiekis, kurį gauna konkretus kasėjas, yra tiesiogiai proporcingas jo kompiuterio ar kompiuterių tinklo paskirtų skaičiavimo išteklių kiekiui. Dabar jau egzistuoja specialūs vien tik bitkoinų kasimui skirti ypač galingi kompiuteriai, su kurių pajėgumais eiliniai vartotojai varžytis negali.
Dar daugiau: bitkoinų kūrimo algoritmas yra parašytas taip, kad bitkoinų kūrimo greitis nuolat mažėtų. Pavyzdžiui, po ketverių metų per parą bus galima „iškasti“ tik apie 900 bitkoinų. Tokius apribojimus bitkoinų sistemos kūrėjai įvedė tam, kad neatsirastų infliacija.
Bitkoinų vienetų kiekis pasaulyje niekada negalės viršyti 21 mln. bitkoinų. Tai reiškia, kad daugiau negu trys ketvirtadaliai bitkoinų, kurie kada nors bus „iškasti“, jau yra „iškasti“.
Daugelis kasėjų dabar užsiima ne bitkoinų, o kitų kriptovaliutų kasimu. Bet 15min eksperimentas parodė, kad iš antros pagal rinkos dydį kriptovaliutos – „Ethereum“ praturtėti irgi sunku. Per mėnesį su paprastu nešiojamuoju kompiuteriu galima „iškasti“ tiek, kad jos vertė sieks apie 17 eurų. Ir tai turint mintyje, kad kompiuterio kitiems tikslams tuo metu naudoti negalima.
Populiariausias kriptovaliutas kasti galima ir netiesiogiai: nuotoliniu būdu nusiperkant kompiuterinių resursų, kurių iškasti pinigai kris į pirkėjo sąskaitą, nuskaičiavus aptarnavimo mokestį. Tokios paslaugos siūlomos ir Lietuvoje. Tačiau tai besirenkantis žmogus bet kokiu atveju turi įvertinti galimas rizikas.
Mažai populiarias kriptovaliutas kasti lengviau, nes jų kasėjų mažiau. Tačiau čia slypi kita problema: jei kriptovaliutos kursas yra vos keliolika centų už jos vienetą, net ir iškasus didelį skaičių valiutos vienetų jų vertė realiais pinigais bus maža ir gali neatpirkti netgi padidėjusių išlaidų elektrai.
Dar vienas būdas – patiems rimtai investuoti į kriptovaliutų kasimą, tam įsigyjant specialias vaizdo plokštes ir kitą reikalingą įrangą. Ir Lietuvoje yra į tai investavusių šimtus tūkstančių eurų. Vartotojai, kurie sugeba atspėti, kokia kriptovaliuta taps populiari, taip gali užsidirbti dar daugiau. Tačiau čia irgi galioja taisyklė – kuo daugiau kasėjų, tuo mažiau pinigų. O valiutos kursui kritus, galima prarasti viską.
Kaip 15min yra sakęs IT ekspertas Marius Pareščius, jei įranga įsigyta itin pigiai, rinkos sąlygos palankios, o išlaidos elektrai yra itin mažos, valiutų kasimas gali atsipirkti itin greitai – vos per kelis mėnesius.
„Investuoti į valiutas apsimoka ne tik jas kasant, bet ir įsigyjant. Bet kiek laiko veiks kasimo verslas – nežinau. Jis gali užsilenkti ir po pusės metų. Čia yra rizika, kurią turi įvertinti kiekvienas žmogus. O valiutų kursai irgi gali kristi. Pastarosiomis dienomis „Ethereum“ krito dviženkliais procentais“, – sako M.Pareščius.
Kaip atsirado ir vystėsi kriptovaliutos?
Pirmosios kriptovaliutos – bitkoino – atsiradimo istorija yra gana paslaptinga. 2008 m. pabaigoje internete buvo paskelbtas Satoshi Nakamoto vardu pasirašytas mokslinis darbas, pristatantis veikimo principą, o 2009 m. pradėjo veikti ir pati programa. Tačiau Satoshi Nakamoto yra tik pseudonimas: niekas nežino, koks žmogus, o gal žmonių grupė po juo slepiasi. Internete sklando įvairios teorijos, buvo ir žmonių, kurie tvirtino esantys Satoshi Nakamoto, bet vienos nuomonės dėl S.Nakamoto tapatybės nėra.
Iki 2012–2013 m. bitkoinus žinojo ir jais domėjosi tik entuziastai, bet jų žinomumas ir populiarumas augo. Daugelį sužavėjo pati idėja, kad pasaulyje gali egzistuoti saugi ir anonimiška valiuta, nepriklausoma nuo jokios valstybės centrinio banko, nuo jokios šalies įstatymų, nuo jokio banko galios.
Galiausiai buvo peržengta ta plona riba, kai nišinis reiškinys tampa masiniu. Dar 2013 m. pradžioje vieno bitkoino vertė siekė keliolika dolerių, bet jau metų pabaigoje, daugeliui suskubus investuoti į naująjį „aukso puodą“, vieno bitkoino vertė perkopė tūkstantį dolerių. 2015 m. bitkoino kaina vėl buvo nusmukusi iki 222 dolerių ir paskatino kalbas, kad burbulas jau sprogo ir bitkoinai populiarumo nebesusigrąžins niekada, tačiau nuo 2016 m. pradžios jų vertė gana stabiliai kyla.
Atsirado ir daug kitų kriptovaliutų. Žmonės, kuriems patiko valiutos decentralizacijos idėja ir bitkoinų veikimo principas, bet nepatiko konkrečios detalės, „pasiskolino“ bitkoinų veikimo principą ir ėmė kurti savo kriptovaliutas.
Kokia kriptovaliutų ateitis?
Tai pasakyti sunku. Nesant kontroliuojančios institucijos, svarbiausi sprendimai dėl kriptovaliutos ateities priimami jos vartotojų sutarimu. Jei sutarimo pasiekti nepavyksta, kriptovaliuta gali tiesiog skilti į dvi valiutas: taip 2017 m. vasarą nutiko ir su bitkoinais, kai vartotojai nesusitarė, kaip geriausiai siekti, kad valiuta būtų galima atlikti daugiau operacijų. Viena kriptovaliuta tapo dviem – „Bitcoin“ ir „Bitcoin Cash“.
Teisinis kriptovaliutų statusas įvairiose valstybėse irgi skiriasi. Kai kurios valstybės jas traktuoja kaip nekilnojamąjį turtą, kai kuriose jos yra draudžiamos, o kai kuriose jas naudoti ir jomis prekiauti leidžiama. Įvairios valstybinės institucijos, teismai ir kitos įstaigos kriptovaliutas traktuoja skirtingai.
Be to, dėl didelio vertės svyravimo ir ribotų pritaikymo galimybių kriptovaliutos vartotojų kišenėse dar negali pakeisti tradicinių valiutų. Neretai vietos, įdiegusios galimybę atsiskaityti bitkoinais, vėliau tokios galimybės atsisako, nes pamato, kad bitkoinais besinaudojančių vartotojų beveik nėra.
Daug kas apskritai prognozuoja, kad bitkoinų vertė anksčiau ar vėliau kris, o kriptovaliutų „burbulas“ sprogs. Antra vertus, tokios prognozės buvo paplitusios nuo pat bitkoinų atsiradimo, bet kol kas visus smukimus bitkoinas atlaikė.
80 proc. naujų bitkoinų yra iškasama Kinijoje. Jei Kinija nutartų įstatymais uždrausti bitkoinų kasimą savo šalyje, o tokių kalbų esama, situacija pasaulinėje bitkoinų rinkoje galėtų reikšmingai pasikeisti.
Pasisakantys už griežtesnį jų reguliavimą taip pat perspėja, kad jos dabar patraukliausios yra būtent plaunantiems pinigus ar siekiantiems išvengti mokesčių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, nesant kontroliuojančios institucijos, neįmanoma ir panaikinti įvykusių sandorių. Jei, pavyzdžiui, susimokėję kriptovaliuta negausite pirkinio, už kurį sumokėjote, niekas negali įpareigoti pardavėjo grąžinti pinigų.
Viena vertus, tai, kad maksimalus bitkoinų skaičius, kuris kada nors bus iškastas, yra žinomas jau dabar, reiškia, kad bitkoinai yra atsparūs infliacijai. Antra vertus, koks nors masinis sistemos „nulaužimas“ galėtų reikšti, kad didelė vartotojų dalis liktų be savo valiutos, o to kompensuoti būtų tiesiog neįmanoma.
Bitkoinų problema paradoksaliai slypi ir tame, kad sandorių jais atliekama vis daugiau, o pats programos algoritmas yra parašytas taip, kad sandorių atlikti galima ribotą kiekį. Todėl kyla pavojus, kad netrukus valiuta pasieks tokią stadiją, kai pervedimai arba bus atliekami labai lėtai, arba už juos teks papildomai brangiai mokėti. O jei bus keičiamas algoritmas, tai gresia naujais skilimais.
Abejonių kyla ir dėl to, kiek kriptovaliutos iš tikrųjų yra decentralizuotos ir atsparios valstybių bei interesų grupių kišimuisi vien dėl to, kad neturi vienos jų išleidimą reguliuojančios institucijos. Pavyzdžiui, bitkoino atveju 80 proc. naujų bitkoinų yra iškasama Kinijoje. Jei Kinija nutartų įstatymais uždrausti bitkoinų kasimą savo šalyje, o tokių kalbų esama, situacija pasaulinėje bitkoinų rinkoje galėtų reikšmingai pasikeisti.
Antra vertus, gali būti, kad kriptovaliutos, net jei ir netaps masiniu reiškiniu, pakeis tai, kaip veikia finansų pasaulis. Didelės finansų bendrovės ir bankai, pavyzdžiui, „JP Morgan Chase“ arba „Ernst & Young“, patys rimtai domisi „blokų grandinės“ principo integravimu į savo operacijas ir svarsto ateityje pradėti taikyti panašiu į kriptovaliutų principu veikiančias technologijas.
Jei kriptovaliutų vertė ir toliau augs, naudos bus ir jų vartotojams, ir kasėjams. Tačiau kiek tai tęsis, garantuoti kol kas negali niekas.
Ar realiame pasaulyje egzistavo kriptovaliutų analogai?
Taip. Kai kuriose salose Mikronezijos salyne Ramiajame vandenyne vietoj pinigų ilgai buvo naudojami didžiuliai akmenys – vadinamieji Rai akmenys. Jie funkcionavo panašiu principu kaip ir bitkonai.
Rai akmenys sveria kelias tonas, ir juos pergabenti iš vienos vietos į kitą labai sunku. Todėl visi sandoriai įvykdavo žodžiu ir buvo paremti susitarimo principu. Įvykus finansiniam sandoriui, Rai akmuo likdavo gulėti toje pačioje vietoje – tiesiog visas kaimas ar gentis žinodavo, kad akmuo pakeitė savininką.
Tokia sistema padėdavo apsisaugoti nuo vagysčių – akmenų skaičius buvo ribotas, ir visi žinojo, kam priklauso kuris akmuo. Padirbti šių „pinigų“ irgi buvo neįmanoma: vienintelis būdas gauti naujų akmenų buvo juos parplukdyti iš kitų salų ir tada apdirbti. Tai buvo sudėtingas procesas, reikalavęs daug laiko ir išteklių. Kaip ir kriptovaliutų „kasimas“.
Kriptovaliutos yra panašios į Rai akmenis ir ta prasme, kad įvykdant sandorį kriptovaliuta fiziniame pasaulyje niekas nepasikeičia: tiesiog buhalterinėje knygoje, kurioje įrašomi absoliučiai visi kada nors kriptovaliuta atlikti sandoriai, pažymima, kad jos vienetas (kaip Mikronezijos salose akmuo) pakeitė savininką.
Parengta pagal BBC, „Business Insider“, „Telegraph“ ir kitus šaltinius.
