Vyriausybės pasiūlyta pensijų ir mokesčių reforma Seime nuo pat pradžių nebuvo sutikta svetingai – dar pateikimo stadijoje ją palaikė kiek daugiau nei pusė parlamentarų. Tuomet pasipylė atskiri Seimo narių siūlymai.
15min studijoje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslėpė – Vyriausybė atnešė pasiūlymą sumažinti mokesčius, kuris daliai Seimo narių nėra priimtinas.
„Nevadinčiau to suirute, o pasiūlymų visada būna, Seimo nariai turi teisę tą daryti – tai daro ir darys toliau“, – sako S.Jakeliūnas.
Tačiau jis abejojo, ar pavasario sesijoje bus priimti tiek mokesčių, tiek ir pensijų kaupimo įstatymų pakeitimai.
Kompromisas nepatinka
S.Jakeliūnas patikino, kad nepritarė Vyriausybės siūlymui darbo jėgos apmokestinimą mažinti dviem procentiniais punktais, tačiau dėl to dar diskutuojama ir ieškoma kompromiso.
„Mokesčių jungimas yra nebediskutuojamas, dėl to sutariame. Dėl ko nesutariame – mokesčių mažinimas. Iki šiol yra galiojantis pasiūlymas, kad dviem procentiniais punktais mažinamas darbo jėgos apmokestinimas. Aš nepritariau iš esmės šitam siūlymui, tuo labiau, kad taip būtų mažinamos „Sodros“ pajamos. Nes „Sodros“ sistema būtų mažiau stabili, ten yra visokių vidinių problemų“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, kompromisas buvo pasiektas darbo grupėje – 1 proc. punktu sumažinti siūlomą gyventojų pajamų mokestį (GPM) – iki 20 proc., o „Sodros“ tarifą atitinkamai padidinti – iki 19,5 proc., tačiau ir tam nebuvo pritarta komitete, todėl teks svarstyti kitokius tarifus. Tai turėtų garantuoti didesnį „Sodros“ stabilumą.
„Esminis nesutarimas – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir ypatingai jo plėtimas, nuo 1,3 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), iki kada dar žmogus mažėjančia tvarka juo naudojasi. Vyriausybė siūlo tai išplėsti iki 2,5 VDU ir tai kainuotų jau trečiaisiais reformos metais – nors mokesčių mažinimas nėra reforma – trečiaisiais metais kainuotų pagal tuos pakeitimus, pagal kuriuos sutariame, 700 mln. eurų valstybės biudžetui“, – sako S.Jakeliūnas.
Tokia sumą S.Jakeliūnas vadina nepakeliama. Jis abejojo, ar Vyriausybė galės padengti mokesčių mažinimą pajamomis iš šešėlio, papildomus kitus mokesčius ir siūlo, kad būtų nustatytas nuosaikesnis NPD plėtimas, pvz., iki 1,5 VDU.
„Labai tikėtina, kad jau šį ketvirtadienį planuotas mokesčių įstatymo svarstymas neįvyks. Jei Biudžeto ir finansų komitetas priims – svarstymas galimas 26 dieną. Opozicija turi savų planų, dėl pertraukų darymo ,ekspertų grupių subūrimo, kad įvertintų, tas reformas. Yra daug variantų ir nesu tikras, kuo baigsis visi šitie Seimo frakcijų konkurenciniai pasistumdymai“, – sako S.Jakeliūnas.
Tuo pačiu jis tikino, kad ir mokesčių sujungimas yra vertingas ir sukuria prielaidas daryti sistemą skaidresnę: darbuotojai aiškiau žinos darbo užmokesčiui taikomus mokesčius, darbo vietos kainą, sumažės paskatos vokeliams.
S.Jakeliūnas nepagailėjo ir kritikos valstiečių partneriams, kurie nepalaikė pirmųjų Praėjusį penktadienį didžioji komiteto dalis nepritarė 20 proc. GPM tarifui, kuris buvo suderintas su Vyriausybe, toks buvo Ramūno Karbauskio siūlymas.
„Aš keliu klausimą, kodėl koalicijos partneriai, socialdemokratų ir darbo partija ir jos atstovas Andrius Palionis nepalaikė Vyriausybės siūlymo, kuris buvo suderintas. Ar tai yra kokių sąlygų kėlimas, ar dar kažkokie nesuprantami užkulisiniai sandoriai“, – svarstė S.Jakeliūnas.
T.Tomilinas: kertasi fundamentalūs klausimai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas patikino, kad Vyriausybei jau iš anksto buvo signalizuojama, kad siūlymas mažinti mokesčius nebus priimtas palankiai – nuomonių yra įvairių.
„Mes tikrai pradėjome diskutuoti daug anksčiau, negu atėjo įstatymų projektai ir mes signalizavome Vyriausybei, ir viešai rašiau straipsnį – kas apmokės mokesčių mažinimą. Klausimus iškėliau, tai tikrai nebuvo jokio nepasiruošimo Vyriausybėje tokiai nuomonei. Yra diskusija dėl pasirinktos krypties – diskusija susijusi su tokiais fundamentaliais klausimais, ar mes einam mažesnio valstybės dalyvavimo ekonomikoje link, ar norime mažinti galimybes gauti tam tikras viešas paslaugas?“, – abejojo T.Tomilinas.
Anot jo, mokesčiai gali ir mažėti, tačiau „reikia kalbėti apie tam tikrą perskirstymą“, apmokestinimo suvienodinimą.
„Šioje vietoje diskusija turi būti susieta su Vyriausybės paslaugomis: ar tai būtų švietimas, ar sveikata, neįmanoma mažinti valstybės paslaugų neplanuojant, kokios bus išlaidos, kokios paslaugos pasieks žmones“, – sako T.Tomilinas, ir patvirtina, kad kompromisinį variantą palaikė.
Jis pabrėžė, kad nuo ankstesnių Seimų, kuomet iš Vyriausybės būdavo reikalaujama daugiau pinigų, šis Seimas siekia išlaikyti Vyriausybės pajamas.
„Nuolat bendrauju su žmonėmis, kurie uždirba 500-600 eurų, ir jie nesidžiaugia tuo sumažinimu. Tu galimai turėsi mažiau socialinių paslaugų – eilės nemažės poliklinikose, vaikas nemokamai mokytis negalės ir t.t. ir pan. Mano giliu įsitikinimu, vietoje NPD plėtros pakankamai turtingiems žmonėms, virš 1000-1160 eurų ir daugiau tai jau yra normaliai gyvenantis žmogus, – vietoje NPD bazės išplėtimo reikėtų svarstyti bent jau grąžinti atlyginimus biudžetininkams į prieškrizinį lygį“, – siūlė T.Tomilinas.
Pensijų pertvarka pavasarį gali ir neįvykti
S.Jakeliūnas 15min studijoje aiškina, kad pensijų pertvarkos detalės šiuo metu nagrinėjamos specialioje darbo grupėje, kurioje paaiškės, ar nereikės daugiau laiko išdiskutuoti esminius pertvarkos komponentus. Darbo grupėje pritarta bazinės pensijos perkėlimui į valstybės biudžetą.
„Kol dar neturime pakankamo politinio konsensuso, aš manau, ankstyva yra teigti, kad bus vienaip ar kitaip. Aš tikrai manau, kad pakeitimai įvyks, jie būtini. Ir kai sprendimai bus priimti, visi bus informuoti. O kada įgyvendinti – ne tiek svarbu, gali būti 2019 m., gali būti 2020 m., svarbu, kad būtų tvaru“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis teigė asmeniškai pritariantis ir pasiūlytai kaupimo formulei 4+2 proc., ir automatiniam įtraukimui, „tai geriau nei privalomas dalyvavimas“, vienam anuiteto tiekėjui. Darbo grupėje diskutuojama dėl išmokų būdų ir alternatyvų.
„Dėl pensijų sistemos pertvarkos, esminis momentas, kuris buvo mūsų programoje ir ką siūlo Vyriausybė su tam tikromis modifikacijomis – tai yra sustiprinti antrąją pakopą, kad ji tikrai taptų pensijų sistema. Dabar ji kol kas yra kaupimo sistema, dominuoja vienkartinės išmokos, finansuojamos „Sodros“ pinigais. Ir antras dalykas – atskirti ją nuo „Sodros“, kad nebūtų priešiškumo ir konkurencijos“, – esminių prieštaravimų neišsakė S.Jakeliūnas.
Jis priminė, kad rinkimų metu buvo duotas pažadas sujungti darbuotojų ir darbdavių mokesčius ir dėl to niekas nebeabejoja. Tačiau Vyriausybės siūlomas mokesčių mažinimas yra dėl to, „kad nepabrangtų pensijų kaupimas“.
T.Tomilinas akcentavo, kad „Sodroje“ neturi būti finansinių problemų ir turi būti užtikrintas tvarumas
„Mūsų tikslas – ne priiminėti kažkokius populistinius sprendimus, drastiškus padidinimus, bet suteikti žmonėms pasitikėjimo valstybine sistema. „Sodroje“ negali būti finansinių problemų – nes tada dalyviai nepasitikės ir nemokės to tarifo, ir visaip kaip slėps pajamas. Žmogus, kuris dabar uždirba vidurkį ar mažiau, jis po 10–15 metų išeis į pensiją, jam svarbiausia suteikti pagrindą, pasitikėjimą“, – sakė T.Tomilinas.
Svarbiausi komitetų sprendimai – šią savaitę
15min studijoje S.Jakeliūnas ir T.Tomilinas pristatė, kokius reikšmingiausius pakeitimus siūloma atlikti Seime, kokių kompromisų siekiama, dalijasi savo įžvalgomis apie reformas, paaiškina, kur kyla prieštaravimų, o dėl ko sutariama. Pažymėta, kad svarbiausius sprendimus Biudžeto ir finansų komitete ketinama svarstyti trečiadienį.
Jau skelbta, kad T.Tomilinas pasiūlė padidinti kapitalo mokesčius, individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurie uždirba daugiau nei 107 tūkst. eurų per metus.
O S.Jakeliūno vadovaujamas komitetas atmetė „Sodros“ lubas, atidėjo nekilnojamojo turto mokesčio svarstymą, siūlomi kiek kitokie mokesčių tarifai.