Lietuvos banko (LB) vadovas skaičiuoja, kad pernai privalomo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo kaina pašoko apie 30 proc., o tai labiausiai paplitęs draudimo produktas Lietuvoje. Jis paaiškino, kas lemia kainų augimą.
„Manau pagrindinė priežastis yra susijusi su tuo, kad ši draudimo rūšis vis dar yra nuostolinga. Nuo pat atsiradimo sukauptas nuostolis yra apie 150 mln. eurų. Net ir pernai metais, kurie, atrodytų, kad turėtų būti sėkmingi, iš tos draudimo rūšies per visą sistemą buvo nuostolių 1,5 mln. Eur. Taip, trys draudimo bendrovės dirbo pelningai šiame draudimo produkte, tai vėlgi, natūralu, kad esant tokiai nuostolingai situacijai, kainos kyla šio produkto“, – sako V.Vasiliauskas.
Jį labiau neramino kitas aspektas – daliai vairuotojų, ypač vežėjams, kainos pašoko kelis kartus, nors jokių rizikos pokyčių nebuvo.
„Tai mes traktuojame ir iš tikrųjų traktuosime kaip atsisakymą sudaryti privalomo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o to negali būti. Mes aiškius signalus nusiuntėme rinkai, ir tikimės kad rinka reaguos“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis teigė, kad draudimo kainų Lietuvos bankas negali reguliuoti – to neleidžia ES teisės aktai, ir Draudimo įstatymas. Tačiau įstatyme numatyti saugikliai, ką daryti, jei kaina keliama nepagrįstai.
„Jei kažkas mano, kad tikrai yra nepagrįstai padidintos įmokos, tai mes prižiūrime finansinių paslaugų teikimą, tai tikrai kreipkitės į mus, ir mes kiekvieną skundą išnagrinėsime. Tikrai yra keista, kad kalbų girdime daug, bet kreipimosi atvejai yra pavieniai, mes tokio masinio kreipimosi, tai iš tikrųjų neturime“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis aiškina, kad kad nepagrįstu kėlimu tikrai galima laikyti tokį atvejį, kai kaina keičiasi kartais, nors draudėjo rizika nepasikeitė – tai būtų traktuojama kaip atsisakymas sudaryti draudimo sutartį.
Paviešins bankų komisinius
V.Vasiliauskas 15min studijoje paaiškino, kas lemia, kad bankai nepersistengia konkuruodami dėl klientų – rinka per sekli, kad pritrauktų daugiau bankų.
„Kiek mes kalbėjomės, diskutavome su potencialiai naujais žaidėjais, na tarptautinio masto žaidėjais, tai Baltijos šalių rinka nieko nedomina, arba domina pakankamai mažai. Nes net ir įvertinus visas tris Baltijos šalis, įėjimo kaštai yra pakankamai dideli. Todėl ateitį daugiau siejame su naujų mažesnių žaidėjų ir vadinamų ne bankinio sektoriaus žaidėjų atėjimu į Lietuvą“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis pasidžiaugė, kad bent jau finansinių technologijų sektoriaus naujokų aktyvumas yra didelis.
Paklaustas, ar neketinama peržiūrėti bankų reguliuojamų paslaugų, pvz., mokėjimo krepšelių, įkainių, LB vadovas patikino, kad su bankais dėl to bus kalbamasi.
„Taip, rudenį, kaip ir numatyta pagal tvarką, iš tikrųjų kalbėsimės su bankais dėl krepšelio kainos – natūraliai bus diskusija dėl struktūros, kaip tokios. Papildomai, ką mes dar darome – analizuojame situaciją, susijusią su bankų pelno struktūra, bankų pajamų struktūra, su komisiniais, ir, kaip ir sakiau mūsų finansinio stabilumo apžvalgoje, vasarą turėtume supažindinti visuomenę su ta struktūra ir natūraliai, matyt, kad turėsime diskusiją“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.
Draudimo sektoriuje, anot jo, konkurencijos pakanka, tačiau kainas lemia maža rinkos aprėptis – draudimas vis dar nėra itin įprastas produktas.
„Draudimo sektoriuje, manau, pagrindinė priežastis yra su privalomo civilinės atsakomybės draudimo nuostolingu, na ir masiškumo nebuvimu. Draudimas vis dar nėra Lietuvoje įprastas produktas, ar tai būtų turto draudimas, ar gyvybės draudimas, ar sveikatos draudimas“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis vylėsi, kad ir čia finansų technologijų bendrovės gali įnešti naujovių.
Didelės draudimo kainos ir bankų įkainiai, paskolų palūkanos, infliacija – dažniausi klausimai, kuriuos gyventojai adresuoja Lietuvos bankui.
15min studijoje kalbamėjomės ir kitomis aktualiomis temomis. V.Vasiliauskas Vyriausybei siūlė atlikti ryžtingesnę mokesčių reformą – atsisakyti verslo liudijimų, PVM lengvatų, įvesti visuotinį NT mokestį, taip pat teikė pasiūlymus, kaip padidinti pensijas ateityje.
Lietuvos banko dėka Lietuvoje atsirado paslaugų krepšeliai, šiek tiek apriboję bankų įkainių augimą, taip pat bankams šiuo metu atsiranda ir naujų ribojimų – jiems nurodyta kaupti rezervą ateičiai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas jau anksčiau yra užsiminęs, kad ir draudikai, jei įkainius kels drastiškai, gali sulaukti „kontrolės veiksmų“.
