Banko „Luminor“ ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Indrė Genytė-Pikčienė išskirtinai 15min pristatė naujausią šalies ekonomikos perspektyvų apžvalgą.
Ekonomistai nuogąstauja dėl bjurstančio išorinio klimato – neramumai neišvengiamai paveiktų ir Lietuvą. Tačiau kol kas šalis laikosi puikiai – auga atlyginimai, kainų augimas sulėtėjo.
„Luminor“ prognozuoja, kad šalies BVP augs 3,3 proc. šiemet, o kitąmet – 3 proc.
„Pasaulio ekonomikoje kaupiasi tam tikri debesėliai ir būtent todėl mes palaipsniui mažiname prognozę kitiems metams ir 2020-iems. Ir pagrindinis debesėlis – tai JAV, kurios tiesiog jaukia pasaulio ekonomikos tvarką, tiek inicijuodamos, arba palaikydamos prekybos karus, tiek įvesdamos sankcijas tam tikroms įmonėms, tiek JAV centrinis bankas (FED) kelia palūkanas“, – sako Ž.Mauricas.
Jis akcentavo, kad ES yra kiek palankesnėje padėtyje, kadangi ji „lyg geidžiama nuotaka – ir JAV, ir Kinija siekia palaikyti gerus prekybos santykius“.
„Didžiausias debesėlis ir didžiausios grėsmės kyla iš JAV: Dolando Trumpo retorika yra pakankamai agresyvi ir sujaukia dabartinę tvarką. Ypač ji nepalanki besivystančioms rinkoms“, – teigia Ž.Mauricas.
Jis aiškina, kad Lietuvai tai dvejopas signalas.
„Viena vertus, žinia kaip ir nėra gera atvirai ekonomikai, priklausančiai nuo eksporto. Tačiau dėl tom, kad epicentras pasislinko į Rytus, į besivystančias rinkas, Lietuvai atsiveria galimybių pritraukti investicijų. Čia darbo užmokesčio lygis yra panašesnis į besivystančių rinkų, nei Vakarų pasaulio, bet pagal stabilumą esame arčiau Vakarų – turime ir eurą, esame ES, NATO, EBPO nariai. Tampame pakankamai saldžia vyšnia ant torto, į kurią kryps vis daugiau ir daugiau dėmesio“, – žada Ž.Mauricas.
Jis pastebėjo, kad atlyginimai Lietuvoje prieš keturis metus buvo panašus į Turkijos ir Rusijos atlyginimus, o šiuo metu lietuviai uždirba maždaug dvigubai daugiau nei turkai ar rusai. Tą lėmė didelis neapibrėžtumas rinkoje.
Kainos šiemet augs 2,8 proc., nors šiuo metu infliacija sumenkusi iki 1,8 proc. Kitąmet „Luminor“ ekonomistai prognozuoja 2,5 proc. infliaciją.
Atskirtis didėja
Ž.Mauricas apgailestavo, kad Lietuvoje itin dideli regioniniai skirtumai – tik Vilnius ir Kaunas auga aukščiau šalies BVP vidurkio, o kiti regionai vystosi itin lėtai, o, pvz., Utenos regionas netgi patiria recesiją.
„Jei žmonės skundžiasi, kad yra didelė atskirtis ir ekonomika yra prasta regionuose, tai statistiką tą tik patvirtina, tikrai yra labai didelis skirtumas“, – sako Ž.Mauricas.
I.Genytė – Pikčienė pažymėjo, kad atskirtis Lietuvoje vis dar yra didėjanti, ir regionuose nėra efektyvios darbo rinkoje – darbo užmokesčiai ten gerokai mažesni, dominuojantys keli darbdaviai diktuoja sąlygas ir konkurencijos nėra.
„Yra atskirų savivaldybių, kur darbo užmokestis auga itin lėtai, o Ignalinos rajone netgi krenta. Tad tos žirklės tarp regionų didėja. Vilniui vis sunkiau tempti regionus ekonomine prasme“, – sako I.Genytė – Pikčienė.
Tačiau bendros darbo rinkos tendencijos Lietuvoje, anot jos, džiugina – gyventojų atlyginimai auga 10 proc. per metus. Per ketverius metus itin sumažėjo darbuotojų, kurie uždirba iki 400 eurų.
„Lietuva yra labai geografiškai maža valstybė, ir lietuviai yra pernelyg sėslūs. Vidinė migracija, savaitinė, mėnesinė ar netgi kasdienė – ji turėtų būti aktyvesnė. Tai jau populiarėja ir vyksta, bet galima pažiūrėti į JAV pavyzdį, kur žmonės į darbą važiuoja ir po 3 valandas“, – I.Genytė – Pikčienė gyventojams siūlė aktyviau galimybių ieškoti didmiesčiuose.
Ekonomistai akcentavo, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuva itin pasistūmėjo kurdama viduriniąją klasę – ja galima laikyti apie trečdalį Lietuvos.
Darbo užmokesčio augimas kol kas pranoks visus kitus rodiklius – šiemet jis augs 9 proc., kitąmet – 10 proc., ir tik 2020 metais prognozuojamas sulėtėjimas iki 6 proc. Toliau mažės nedarbas.
Ekonomistai paaiškino, kodėl už Lietuvą šiuo metu sparčiau auga Latvija – tą lemia Rygos dydis šalies ekonomikoje. Nors Vilnius auga dar sparčiau nei Ryga, tačiau mūsų sostinė sudaro apie 40 proc. šalies BVP, kai Ryga – 69 proc. Latvijos ekonomikos. Regionai tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje auga lėtai, bet Lietuvoje jų dalis didesnė.
Darbdaviai jau pradeda muistytis dėl atlyginimų augimo – net ir minimalaus atlyginimo didinimas sulaukia pasipriešinimo.
