Naujasis Darbo kodeksas juk numatė naują atostogų laiką, naujas kolektyvines sutartis ir t. t.
Metai – pakankamas laiko tarpas įvertinti, kaip Darbo kodeksas paveikė mus visus, dirbančiuosius. Ir ar baubas buvo toks baisus, koks buvo piešiamas?
Gegužės mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė analizę apie Kodekso poveikį: sumažėjo uždirbančių minimalią algą, tačiau kilo neaiškumų dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Stringa darbo tarybų kūrimas, kolektyvinių sutarčių pasirašymas, tačiau sumažėjo atleidimų, o darbdaviai renkasi įvairias naujas įdarbinimo sutartis, kurias pasiūlė naujasis Darbo kodeksas.
Apie naujojo Kodekso pasekmes, naudą ir taisytinas vietas 15min studijoje kalbėjomės su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos nare Gražina Gruzdiene ir vienu iš Darbo kodekso kūrėjų, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriumi Tomu Davuliu.
G.Gruzdienė pasakojo, kad per metus, kol galioja Darbo kodeksas, darbuotojai daugiausia skundžiasi dėl darbo laiko bei apmokėjimo, pamainų trukmės. „Iš trijų tūkstančių skundų apie tūkstantį yra apie darbo laiką. Žmonės pradėjo branginti savo laisvalaikį, dabar darbas tapo teise, o anksčiau buvo prievole. Tačiau žmonės skundžiasi darbo grafikų keitimu – nemoka už laisvas dienas, ir tai tenka spręsti“, – pasakojo G.Gruzdienė, kuri mano, kad trūko dirbančiųjų švietimo.
VU Teisės katedros dekanas T.Davulis mano, kad Darbo kodeksas labiau matysi tada, kai reikės apsauga – kol kas darbuotojų tik trūksta, ir sprendžiamoji galia dabar yra darbuotojo pusėje.
Bet, kita vertus, yra ekonominiai ciklai, tad Darbo kodeksas taps labai svarbiu, kai prasidės sunkmetis.
Kalbėdamas apie teigiamus pokyčius T.Davulis sakė, kad dabar darbo ginčai dabar sprendžiami greičiau ir be trikdžių. „Pasikeitė ir dialogo kultūra, darbuotojai pradėjo domėtis, žmonėms ne tas pats, kas bus su jais, ir jie nesijaučia beteisiai. Per darbo kultūras pasireiškia teigiami procesai““, – mano T.Davulis. Tačiau G.Gruzdienė galvoja kitaip – kartais labai didelėse įmonėse sunku susitarti dėl darbo tarybų,
Darbo kodeksas įvedė daugiau tikrumo į darbo santykius, yra žinoma atsakomybės ir baudos. „Teisinis tikrumas yra pagerėjęs“, – sakė T.Davulis.
"Koks gali būti darbas, kai žmonės vieni kitų nepažįsta, slaptas balsavimas irgi yra sudėtingas? Todėl daug yra taisytinų visame Darbo kodekse", – nesutiko G.Gruzdienė. Tačiau T.Davulis sako, kad nėra tokio poreikio keisti Darbo kodeksą.
Darbo kodekso stūmėjai žadėjo, kad priėmus naują Kodeksą augs atlyginimai, investicijos, daugės darbo vietų. Glime palyginti: pernai 3 ketvirtį, jau po liepos 1 d., vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo 667 eurai, šių metų pirmą ketvirtį – 700 eurų.
„Bet kodeksas to nekeičia, čia reikia žiūrėti, kad ateityje būtų tinkamos darbo sąlygos, ar galima adaptuotis prie naujų pokyčių. Algos labiausiai augo užsienio kapitalo įmonėse su aukštą pridėtine verte“, – pasakojo T.Davulis. Tačiau G.Gruzdienė sako, kad trūksta darbo apmokėjimo tvarkos, kuri yra geresnė užsienio kapitalo įmonėse.
Verslas sako nepastebintis ženklesnio poveikio, nes augant ekonomikai, trūkstant darbuotojų naująjį Darbo kodeksą jau daugelis spėjo ir pamiršti.
